2021 rugsėjo 27 d. pirmadienis, 3:15
Reklama  |  facebook

Interjeras kitaip: gabalėlis Kretos saulės ir paveldo jūsų svetainėje

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2015-11-08 07:09
„Žinot, vieni iš atostogų parsiveža kokį magnetuką ant šaldytuvo. Kiti – apyrankių ar auskariukų. Na, aš nusipirkau baldų. Konteinerį“, – prisimena architektas, Vilniaus dailės akademijos lektorius Dalius Regelskis, prieš kelerius metus it perkūnui trenkus gavęs priklausomybę nuo Kretoje gaminamų išskirtinių baldų. Ir nors statybininkai prunkštaudami teiraujasi, „ar šitą komodą pats darei“, D. Regelskis neatsižavi pagyvenusios graikų poros – dabar jau Regelskių šeimos draugų – Manolio ir Marijos kūriniais.
nuotrauka
„Oikos“ spintelė. „Dalius & Greta design“ (DGD.lt) nuotr.


Pavadinęs savo nedidelę baldų krautuvėlę „Oikos.lt“ (tariama „íkos“ – sen. gr. „namai“ ir „šeima“) jis parduoda po trupinį kretietiško paveldo į lietuvių namus. Beje, iš šio graikiško žodžio išsivystė ir tokie populiarūs terminai, kaip ekologija bei ekonomija. O būtent ekologija ir yra šių baldų išskirtinė savybė – visa jiems naudojama mediena jau kartą atitarnavo įvairioms paskirtims. Graikų šeimos rankose ji atgimsta dar kartą.

Saulė, gėlės, jūra ir jokio streso

Kreta – didžiausia Graikijos sala. Kažkada, prieš 4–5 tūkstančius metų, joje klestėjo labai aukštos kultūros Mino civilizacija. Tačiau ją nušlavus, kaip manoma, galingam cunamiui, salą valdė visi, kas tik netingėjo: achajai, dorėnai, romėnai, arabai, venecijiečiai, turkai. Visi pjovėsi, valdė paeiliui, vieni kitus išstumdami, kol galiausiai, po Balkanų karų, maždaug prieš 100 metų, Kreta atiteko graikams“, – šiek tiek savo mylimo krašto istorijos, kalbėdamas renginyje „Hub Camp“, skirtame kūrybiškam daiktų perdirbimui (angl. upcycling“), papasakojo D. Regelskis.

Namo durys Kretoje. D. Regelskio asm. archyvo nuotr.

Jis teigė, kad šią salą atrado prieš maždaug 8-erius metus. Pamažu šeimos atostogos šioje saloje ištįso nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių per metus. Niekur kitur savo atostogų jie nebeplanuoja.

Jaukūs venecijietiško stiliaus senamiesčiai, tradicinės tavernos, ryškios spalvos, kaitri saulė, nuolat žydras dangus, viskas paskendę gėlių žieduose – na, kam gali nepatikti toks nuostabus kraštas?

Vietiniai gyventojai labai draugiški, džiaugiasi kiekviena diena, visi „atsipūtę“. Popiet – siesta, o vakare – fiesta. Ir, žinoma, jokio streso!“, – šypsodamasis šio krašto gyventojų nuotaikas prisiminė architektas.

Kretiečių turgūs lūžta nuo šviežių vaisių, daržovių, jiems nereikia jokių šiltnamių – viskas saulėje prinokę. Sultingi arbūzai, vynuogės, mano taip mėgstamos figos...“, svajingai klausytojus liūliavo jis.

Viskas šviežia ir sultingai išnokę – toks maistas džiugina Graikijos saloje. D. Regelskio asmeninio archyvo nuotr.

Baldai, dėl kurių negalėjo užmigti

Sugundęs visus atostogų nuotaika, D. Regelskis perėjo prie to, ką jam pavyko iš šio krašto parsivežti. Keliaudami po Kretą jiedu su žmona susipažino su graikų pora, gaminančia baldus iš jau atitarnavusių medinių dalių: išmestų langinių, senų langų, durų staktų, varčių, įvairios namų medienos.

60-mečiai graikai Manolis ir Marija važinėja po įvairius Kretos kaimus ir į savo sunkvežimį krauna viską, ką tik randa išmesta. Visa tai jie vežasi į savo dirbtuves, kur su nagingnais staliais derina senas lentas vieną prie kitos.

Graikų dirbutvėse sukurtos komodos ir spintelės. D. Regelskio asm. archyvo nuotr.

Tuo metu graikai dar turėjo savo baldų saloną – šiuo metu tokius baldus jie tegamina tik pagal užsakymus.

Patekęs į tą parduotuvę aš tiesiog išprotėjau, – prisipažįsta D. Regelskis. – Visą savaitę negalėjau užmigti: o ta komoda kokia! Štai tam interjere kaip tiktų! O anam – ta spintelė! Bet Kreta... Kaip paimti? Kaip parsivežti?!“

Po savaitės grįžęs pas graiką Manolį architektas praktiškai iššlavė visą jo parduotuvę.

Žinot, vieni iš atostogų parsiveža kokį magnetuką ant šaldytuvo. Kiti – apyrankių ar auskariukų. Na, aš nusipirkau baldų. Konteinerį. Litais tai man kainavo apie 30 tūkstančių. Et, juk atostogos!“ – šypsodamasis prisimena D. Regelskis.

Kodėl taip nepavyktų su lietuviška mediena?

Tuomet prasidėjo ilgas bendravimo su siuntų kompanijomis periodas: dauguma vežėjų nematė jokios bėdos iš Graikijos parvežti riebų konteinerį baldų – iki tos akimirkos, kai išgirsdavo, jog juos vežti teks iš salos.

Spalvingi dirbiniai dar apie metus supakuoti prastovėjo baldininkų sandėlyje, kol galiausiai kantrybės netekęs D. Regelskis pasamdė pačius graikus. Pastarieji atsakingai baldus pristatė iki pat šeimos durų.

Dalius su žmona baldais iš Kretos apsistatė savo loftą – čia jie – it specialiai tam skirti – raibuliuoja pastelinėmis spalvomis bendrame detalių, ryškių spalvų ir žaismingų akcentų fone.

Kalbėdamas D. Regelskis pademonstravo nuotraukas, kaip atrodo vaizdas aplink graikų šeimos dirbtuves – vaizdas šiek tiek primena sąvartyną.

Šalia dirbtuvių sukrauta „žaliava“ baldams. D. Regelskio asm. archyco nuotr.

Jie panaudoja viską. Ir išdidžiai sako: „Mūsų baldų gamybai papildomai nebuvo nukirstas nė vienas medis“. Viskas panaudojama ir perdaroma iš daiktų, kurie jau atitarnavo savo gyvenimą pagal visai kitą paskirtį“, – pasakoja D. Regelskis.

Tuo šie baldai vienus žavi, kitus – galbūt atbaido. Sunku suvokti, jog iš senų langinių ar durų staktos dar galima sumeistrauti ką nors ilgaamžio, mat Lietuvoje tokiai paskirčiai naudotas medis būtų iškentęs keliasdešimt žiemų jau būtų gerokai sutręšęs – jei nesupuvęs.

„Kretoje faktiškai nėra žiemos. Tik sausį, vasarį palyja. Beveik ištisi metai – saulės, šilumos, iš Libijos atplūstančio dykumų vėjo. Šis medis yra labai kietas, tarsi užgrūdintas tos kaitros ir vėjo“, – stipriai belsdamas į atsivežtą stalą pasakojo architektas.

Kas per daug – nesveika

Visi šie baldai gaminami nenaudojant jokių šiuolaikinių detalių, varžtų. Medis – suleidžiamas senoviniu būdu, suklijuojamas. Stalčiuose, žinokite, nėra jokių Bliumo“ bėgelių, – juokėsi architektas. – Stalčius reikia traukti. Visos rankenos – metalinės, kalvio darbo, taip pat surinktos apleistuose Kretos kalnų kaimuose. O vienai spintelei panaudoti metaliniai ketaus ornamentai iš venecijietiško senamiesčio.“

Kodėl šie baldai yra tokie spalvingi? D. Regelskis paaiškina, jog Kretoje namai dažomi ryškiomis, grynomis spalvomis. Šie dažų likučiai paliekami – jie nenuobliuojami, o kaip tik spalvas stengiamasi derinti tarpusavyje kuriant „margo rūbo“ baldą.

Labai svarbu tokiais baldais neužstatyti visų namų. Gražiausiai žiūrisi, jei kambaryje tokių baldų yra vienas. Arba du. Tų gamintojų pagrindiniai klientai yra belgai, olandai, prancūzai, vokiečiai – kurie Graikijoje įsirenginėja savo namus, vilas. Ir netgi jie, kai atvažiavę paprašo: „Man tokią lovą, stalą, virtuvės baldus, komodas...“, išgirsta: „Ne“. Patys gamintojai mandagiai sustabdo linkusius persistengti“, – sakė architektas.

Sulaukė kreivų statybininkų žvilgsnių

Tuo metu pranešimo klausiusi „Absurdo idėjų“ studijos įkūrėja, dizainerė Jurgita Jakubauskaitė, iš atlikusių medžagų gaminanti ir baldus, ir papuošalus, ir šviestuvus, pastebėjo, jog „perdirbtų“ daiktų interjere negali būti per daug. Tačiau didesnė bėda – jog ne kiekvienas supranta tokį stilių ir jį priima. Juo labiau – ne kiekvienas nori mokėti už „seną“ daiktą, kuriam paversti vėl naudojamu vis tik reikėjo ilgų valandų rankų darbo.

D. Regelskis prisiminė kelis kurioziškus klausimus, kurių yra sulaukęs dėl tokių baldų.

Kai kartą atvežėme vieną iš šių komodų į kliento interjerą, statybininkai subėgę apžiūrėjo ir paklausė: „Daliau, ar čia pats darei?“ Netgi mano tėvukas atvažiavęs į svečius pažiūrėti, ką gi čia tokio sūnus parsivežė iš tolimo krašto, ir atsisėdęs už kretietiško stalo atsargiai pasiteiravo: „O tu, Daliau, stalviršį tikrai gerąja puse uždėjai?“ Štai tokių klausimų sulaukia mano baldai“, – juokėsi vyras.

Jis teigė, jog graikų šeima medieną itin atsargiai nušveičia, tik kad nebyrėtų seni dažai, ir tuomet rankomis įtrina specialiu vaško ir aliejaus mišiniu. Baldas įgauna blizgesį, spalvos pagyvėja, tampa dar sodresnės.

Kretos baldininkai gamina ir šiai salai būdingas tradicines kėdes – jos yra vienodos konstrukcijos, su pintomis sėdynėmis, tačiau kiekviena taverna šių kėdžių rėmus dažo skirtinga spalva, kad būtų lengva atpažinti, kuri kieno – ypač kai gatvėje įsikūrusios kelios tavernos viena šalia kitos.

Lofte – ir daugiau originalių detalių

Kuo man dar patinka šitie baldai, – lyg paslaptį atskleidė D. Regelskis. – Ant jų visiškai nesimato dulkių. Tie nauji baldai, ypač, jeigu tamsus paviršius, – viena diena ir jau dulkėta. O čia – gali ir visiškai nevalyti. Be to, naujiems baldams, jei atsilupo apvadėlis, – ir kaip atrodo? Reikia tvarkyti ar išmesti. Katė pagalando nagus – ir jau bėda. O čia – prašom, galąsk kiek nori!“

Graikiški baldai moderniame lofto interjere. Ant sienos – laikrodžio rėmas iš Gedimino prospekto medžio apvado. D. Regelsio asmeninio archyvo nuotr.

Architektas pasakojo, jog įvairūs įbrėžimai, aptrynimai daro šiuos baldus dar gražesniais, vertingesniais ir tampa neatsiejama jų dalimi. Svarbiausia, kad baldai išlieka labai tvirti, juos galima perduoti kitoms kartoms: vaikams, anūkams.

Jis pats baldais iš Kretos apstatė savo namus – panaudojo valgomojo stalą su kėdėmis, komodą su stalčiais, TV stalelį, kavos staliuką, porą spintelių. Neįprasta, tačiau tokio stiliaus baldai puikiai „įsipaišė“ moderniame buvusios gamyklos Ševčenkos gatvėje lofto interjere. Šeima prie jų priderino visą kitą buto detalių margumyną – taip pat sofos bei fotelių gobeleno spalvas.

Dar pora neįprastų detalių: visai prie grindų įmontuota lieto ketaus kriauklė su senoviniu kraneliu, kokios dažniausiai įrengiamos lauke pietų šalyse. Šią D. Regelskis įrengė svečių atsivestiems keturkojams palakti vandens.

Viena labiausiai akį traukiančių detalių – iš buvusio Lenino (dabar – Gedimino prospekto) tyliai „išgelbėti“ kelis šimtus kilogramų sveriantys metaliniai medžių apvadai.

Tuo metu dar gyvenome prospekte, ten prieš 7-erius buvo vykdoma jo rekonstrukcija. Kasdien grįžtant namo man plyšo širdis – darbininkai viską naikino: ardė, metė lauk, daužė... Kadangi šie ketaus apvadai – labai sunkūs, pasikviečiau draugą į pagalbą ir naktį sutempėm vieną tokį komplektą į mūsų buto sandėliuką – jis iš 4 dalių. Kai kas sako – pavogei. Ne! Aš juos išgelbėjau“, – juokiasi  architektas.

Architektas Dalius Regelskis su žmona Egle. D. Regelskio asm. archyvo nuotr.

Tuomet jis svarstė, kad jei kartais tektų projektuoti namą, kurio kiemo centre augtų vienas medis – šiuos apvadus šeimininkams tiesiog padovanotų. Per visus tuos kelerius metus namo su vienu medžiu kieme taip ir nepasitaikė.

Todėl paties D. Regelskio namus įrenginėjantys statybininkai gavo nemenką užduotį sugalvoti, kaip pritvirtinti tokią sunkenybę prie sienos ir dar – su vyriais. Architektas iš vidinės rėmo pusės sumontavo paslėptą, reguliuojamo intensyvumo LED apšvietimą.

Šiandien iš viso konteinerių perdirbtos medienos baldų didžiosios dalies jau nelikę. Architektas sako tiksliai nežinantis, ar atsiveš jų daugiau. Pamažu keičiasi ir Graikijoje dirbančių meistrų kryptis – dabar jie daugiau dirba su metalu, galutinis rezultatas keičiasi.

Tačiau esminė idėja išlieka – surinkti unikalias kruopelytes senojo paveldo ir sukurti kažką naujo, stebinančio, neįprasto bei jaukaus.

Statybunaujienos.lt




Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2021-09-24 10:39
Vykdydami sutartinius įsipareigojimus Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos techninio projekto rengėjai artimiausiu metu kreipsis dėl statybų leidimo išdavimo. Tai paskutinis projektavimo darbų etapas. Tačiau, kaip ir skelbta anksčiau, tolesni veiksmai projekte artimiausiu metu nebus vykd...
nuotrauka
2021-09-23 13:03
Tarptautiniame architektūros konkurse, surengtame išrinkti geriausią Vilniaus geležinkelio stoties komplekso, stoties aikštės ir aplinkinės teritorijos pertvarkymo idėją, atskleisti ir komisijos favoritai, ir konkurso dalyvių vardai. Pagal viešųjų pirkimų procedūras, vakar elektroniniu būdu atplėšus...
nuotrauka
2021-09-20 15:04
Susisiekimo ministras Marius Skuodis siūlo sparčiau atnaujinti ir plėtoti Vilniaus oro uosto terminalus, apsisprendžiant ir atsisakant beveik 70 metų senumo ir nemažų išlaikymo sąnaudų reikalaujančio oro uosto atvykimo terminalo senojo pastato. Okupacinę stalinizmo epochą menantį, pagal Rusijos oro ...
nuotrauka
2021-09-17 13:37
Klaipėdos centrinio pašto rūmų komplekse tikslingiausia yra įkurti daugiafunkcę kultūros erdvę – Klaipėdoje gimusio pasaulinio garso mokslininko astronomo F. W. Argelanderio vardo mokslo ir meno centrą su muziejinėmis, renginių, rezidencijų funkcijomis, įprasminant istorinį palikimą ir orientuojanti...
nuotrauka
2021-09-15 13:53
Sklandaus Vilniaus plėtra ir kūrimas prasideda nuo ABC – naujo patogaus įrankio vilnius.lt/vilnius-auga, kur kiekvienas planuojantis, statantis ar besidomintis miesto planavimo procesais ras informaciją, kas, kur ir kaip gali būti statoma ar želdinama, kokių architektūros standartų ir taisyklių laik...
nuotrauka
2021-09-09 10:47
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė sostinės Lvovo gatvėje planuojamo statyti verslo centro „Hero“ projektiniams pasiūlymams. Juose projektą plėtojanti nekilnojamojo turto projektų vystymo bendrovė „Realco“ atsižvelgė į pirmo svarstymo metu pateiktas pastabas bei atnaujino verslo centro fasado spren...
nuotrauka
2021-09-09 09:56
Vandens, higienos ir prausimosi ritualai toli gražu ne visiems vaikams prigyja ir patinka vienodai. Dalis – vandenį vertina kaip pramogą, kiti – būtinus „reikalus“ susitvarko skubotai, o dar kitus užsukti į vonios kambarį kartais tenka ir varu varyti. Štai kodėl tokios erdvės turi būti įrengtos saug...
nuotrauka
2021-09-01 15:06
Nekilnojamojo turto projektų valdytoja ir plėtotoja, bendrovė „Baltic Asset Management“, Naujamiestyje, Smolensko g. 5 projekto architektūrinę idėją rinko architektūrinio konkurso būdu. Nugalėtoja tapo architektų studija „2 Bricks“.
nuotrauka
2021-08-20 15:20
Vonios kambaryje žmogus statistiškai praleidžia apie 20 minučių per dieną, tačiau galima daryti prielaidą, kad pastarieji karantininiai metai šį laiką dar prailgino. Štai kodėl vonios kambariams – jų įrengimui ar atnaujinimui – skiriama vis daugiau dėmesio.
nuotrauka
2021-08-19 15:05
Link pabaigos artėja teisminiai ginčai dėl naujų pastatų projektų Neries krantinėje, Žygimantų g. Beveik 2 metus trukusio mediacijos proceso metu rastas sprendimas. Taikos sutartimi šalys susitarė, kaip turi būti koreguojami sklypo Žygimantų g. 12 užstatymo sprendimai.
nuotrauka
2021-08-19 11:48
Kuo šviesesni namai – tuo maloniau. Todėl kuriant jaukius namus, svarbu pasirūpinti ne tik estetišku, tačiau funkcionaliu bei tinkamai suplanuotu apšvietimu.
nuotrauka
2021-08-19 10:44
Po ilgų derybų Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą statyti naują LIDL parduotuvę Nemenčinės pl. 15. Sutarus su projekto užsakovu ir architektais, palyginti su pirminiu planu, sumažėjo ir prekybos centro plotas, ir šalinamų medžių skaičius. Sutarta ir dėl gausesnio sklypo apželdinimo.
nuotrauka
2021-08-18 14:22
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ persikėlė į naują beveik 1500 kv. m ploto biurą savo valdomuose Paupio verslo namuose, tiesiai virš vilniečių jau pamėgto „Paupio turgaus“.
nuotrauka
2021-08-11 07:01
Vilnius keičiasi kasdien, o prie miestovaizdžio kūrimo prisideda daugybė talentingų žmonių. Kaip gimsta pokyčiai, vyksta architektūriniai konkursai, geriausių idėjų paieškos ir profesionalus jų vertinimas daugeliui vilniečių vis dar mažai žinoma sritis.
nuotrauka
2021-08-09 07:20
Paskelbti visi Vilniaus geležinkelio stoties komplekso, stoties aikštės ir viešojo transporto terminalo projekto konkursui pateikti darbai.
nuotrauka
2021-08-03 10:18
Vilniaus centre duris oficialiai atvėrė naujos kartos „Telia Global Services Lithuania“ biuras. Pandemijos metu kurta būstinė yra technologiškai ir funkciškai pritaikyta hibridiniam darbui bei atspindi pasikeitusius darbo modelius ir darbuotojų poreikius.
nuotrauka
2021-07-27 10:09
Didžiausias iššūkis kuriant mažas erdves – efektyviai išnaudoti turimą nedidelį plotą. Juk maža erdvė taip pat gali būti jauki, maloni ir estetiškai patraukli, jei viskas išdėstyta funkcionaliai ir apgalvota iki smulkiausių detalių.
nuotrauka
2021-07-23 10:35
Naujuoju LAS Klaipėdos skyriaus ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) valdybos pirmininku išrinktas Mantas Daukšys. Naujuoju Kauno skyriaus vadovu tapo Nerijus Stanionis.
nuotrauka
2021-07-21 11:49
Klaipėdos centrinio pašto kompleksas gali tapti kelias epochas reprezentuojančiu objektu, pritraukiančiu miestiečius ir turistus savo architektūra, įvairių kultūrų įtakos požymiais bei išskirtiniu objektu – kariljonu. Tokiu akcentu pristatyta Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo galimybių...
nuotrauka
2021-07-21 10:57
„Eastnine Lithuania“ architektūros konkursui Vilniaus biurų komplekso „3 Burės“ plėtrai pasiūlymus pateikė du žinomi užsienio architektų biurai. Tačiau komisijos vertinimu, pateikti projektai pilnai neišpildė nurodytų reikalavimų, todėl laimėtojas nepaskelbtas. Abiem konkursiniams darbams skirta 3-o...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras