Iš Bratislavos į Budapeštą per 18 minučių?
Tokią informaciją patvirtino ir „Hyperloop“ operacijų direktorius Bibopas Gabriele Gresta. Projekto iniciatyvinė grupė šiuo metu intensyviai ruošia galimybių studiją, kurią pristatys trijų Slovakijos, Vengrijos ir Austrijos atstovams.
Apie „Hyperloop“ idėją kalbama jau keli metai. Siekiama sukurti savotišką vamzdžių sistemą, kurioje vagonai judėtų veikiami vakuumo jėgos. Teigiama, kad tokie traukiniai galėtų išvystyti tiesiog sunkiai protu suvokiamus greičius. Skaičiuojama, kad vagonai tokiose vamzdinėse struktūrose išvystytų iki 1125 km/h greitį.
Kol kas neaišku kaip greitai slovakai, vengrai ir austrai norėtų pradėti projekto vystymo procesą. Tačiau „Hypeloop“ vykdantysis direktorius Dirkas Ahlbornas tikisi, kad darbai galėtų prasidėti jau visai netrukus, o pirmoji linija iš Bratislavos būtų nutiesta jau 2020 metais.
Būtent kuklios Slovakijos sostinė taptų „Hyperloop“ atspirties tašku. Iš čia linija būtų tiesama dviem kryptimis – Vakarų ir Rytų, t. y. atitinkamai Vienos ir Budapešto link. Skaičiuojama, kad pirmasis projekto etapas atsieitų nuo 200 iki 300 milijonų dolerių.
>>>„Hyperloop“ idėja dar labiau priartėjo prie realybės
Kaip sako D. Ahlbornas, startas Rytų Europoje tik parodo, kad „Hyperloop“ yra tikrai globali iniciatyva. „Slovakija yra technologijų lyderė automobilių, energijos ir tiksliųjų mokslų srityse. Visos jos gyvybiškai svarbios ir „Hyperloop“ projektui. Mes esame tikri, kad tas bendradarbiavimas, kuris prasidėtų Slovakijoje labai greitai išsiplėstų ir po visą Europą. Šiuo metu esame įsikūrę Kalifornijoje, intensyvia dirbame Slovakijoje ir aiškiai matome perspektyvas kitose pasaulio vietose, todėl akivaizdu, jog „Hyperloop“ jau nebėra vien kelių entuziastų projektas. Tai pasaulinis judėjimas“, – kalbėjo „Hyperloop“ vykdantis direktorius.Šiuo metu kelionė iš Bratislavos į Budapeštą traukiniu gali trukti apie penkias valandas. „Hyperloop“ atstovai įsitikinę, kad šis laikas gali sutrumpėti iki 18 minučių.
Priminsime, jog „Hyperloop“ idėją dar 2013 m. pasiūlė garsusis Elonas Muskas. Tais metais kaip tik buvo patvirtintas greitojo traukinio (iki 350 k/h) Kalifornijoje projektas. Ponas Muskas tada metė iššūkį inžinieriams teigdamas, kad su tinkamomis technologijomis įmanoma pasiekti nepalyginamai didesnius greičius. Jis netgi publikavo 60 puslapių apimties galimos sistemos apmatus ir juos išplatino viešam naudojimui. „Hyperloop“ ir buvo kompanija atsiliepusi į tokį milijardieriaus iššūkį.
>>>Ar taip atrodys Tokijas po 30 metų?
„Hyperloop“ sistema suprojektuota taip, kad būtų atspari oro permainoms ar net žemės drebėjimams. Skaičiuojama, kad viena linija per valandą būtų galima transportuoti 3400, o per metus apie 24 milijonus keleivių.„Hyperloop“ operacijų direktorius B. G. Gresta sistemą yra pavadinęs „pačiu artimiausiu dalyku teleportacijai“ ir teigia, ji gali iš esmės pakeisti žmoniją. „Įsivaizduokite, per tą patį laiką, per kurį lėktuvas nuskristų iš Los Andželo į San Franciską, „Hyperloop“ spėtų tą pačią kelionę pakartoti du kartus. Jeigu tai nesupurtys aviakompanijų industrijos, tai aš net neišsivaizduoju, kas tai galėtų padaryti“, – yra sakęs jis.
Kompanija vis dar neišsižada planų naujo tipo transporto sistemą sukurti ir JAV, bet panašu, jog pirmiausiai ji atsiras Europoje. Europoje „Hyperloop“ tiesiog mato daugiau politinės valios, geresnės infrastruktūros poreikį, tankią populiaciją ir gerokai mažiau reguliacijos problemų.
Paruošta pagal Dezeen informaciją