Daugiausia – net 893 – iš tų namų yra F energinės klasės, t. y. energiniu požiūriu „kiauri“ namai, kuriems šildyti reikia itin daug energijos sąnaudų, praneša Aplinkos ministerija.

Prašymus šiai paramai pateikė, kaip informavo ją administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra, 1307 vienbučių ar dvibučių privačių namų savininkai. Jiems parama bus skiriama, jeigu modernizavus namą bus pasiekta ne žemesnė kaip B jo energinio naudingumo klasė ir sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. šiluminės energijos suvartojimo sąnaudų, palyginti su ankstesnėmis. Vidutinis išmokos dydis – daugiau kaip 8 tūkst. eurų, o maksimali kompensacija vienam projektui gali siekti iki 14,5 tūkst. eurų.

Jeigu paramos gavėjai modernizuos savo privačius namus pagal visus Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateiktus projektus, bus renovuota daugiau kaip 148 tūkst. kvadratinių metrų būsto.

Kaip numato Ilgalaikė renovacijos strategija, didžioji dalis pastatų šalyje ne vėliau kaip iki 2050 m. turėtų tapti neutralūs pagal anglies dioksido išmetimą ir efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos pastatus. Todėl svarbu didinti visų energiniu požiūriu neefektyvių pastatų – ir negyvenamosios, ir gyvenamosios paskirties – renovacijos mastą.