Be to, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime, reglamente prie ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių įrašyti ypatingųjų statinių parametrus atitinkantys ir stogą turintys inžineriniai statiniai, taip pat nustatomas vėjo elektrinės aukščio matavimo principas.

Reglamentu nustatoma galimybė plėtoti akvakultūros pramonę uždaru būdu pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose. Tokia nuostata priimta dėl sparčiai besivystančios šios pramonės rūšies, kurios iki šiol Lietuvoje nebuvo galima plėtoti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose.

Taip pat statybos techniniame reglamente sudaromos teisinės sąlygos spartinti geležinkelio kelių elektrifikavimą ir užtikrinamas geležinkelių transporto ir statybų teisinio reguliavimo nuoseklumas.

Praktikoje buvo susiduriama su skirtingu teisiniu reguliavimu, pavyzdžiui norint įrengti kontaktinį geležinkelių tinklą ir prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą šiems tinklams įrengti. Reglamento pakeitimai sukurs daugiau teisinio aiškumo, padės pagreitinti valstybei svarbių projektų įgyvendinimo procedūras.

Reglamentas papildytas nuostata, kad vėjo elektrinės, kaip inžinerinio statinio, aukštis bus matuojamas nuo žemės paviršiaus iki vėjo elektrinės konstrukcijos (bokšto ar stiebo) aukščiausio taško, neįskaičiuojant vėjo elektrinės gondolos, sparnuotės aukščio. Iki šiol vėjo elektrinės, kaip inžinerinio statinio, aukščio matavimo principas teisės aktuose nebuvo apibrėžtas.

Taip pat reglamentas papildytas punktu, nustatančiu parametrus ypatingiems inžinieriniams statiniams, turintiems stogą. Nuo šiol inžinieriniai statiniai su stogu, kurie yra 20 m ir aukštesni, taip pat tie, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų ilgesnės kaip 12 m., yra priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai.