Smėlį „pavertė“ pigesne statybine medžiaga

Viename iš jų Mažeikių rajono Kušlėnų kaimo smėlio telkiniu besinaudojančios bendrovės direktorius įtariamas apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų pateikimu mokesčių administratoriui. Skaičiuojama, kad 27 tonas smėlio finansiniuose dokumentuose pakeitus pigesne statybine medžiaga – statybiniu gruntu į valstybės biudžetą nesumokėta per 10 tūkst. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Smėlis buvo parduotas fiziniams ir juridiniams asmenims, o pastarieji, įsigiję dokumentuose statybiniu gruntu įvardytą smėlį, panaudojo jį pastatų pamatų stiprinimui bei kelių tiesimui.

Smėlį pigesne statybine medžiaga pavertęs bendrovės direktorius ne tik apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, bet ir neteisingus duomenis teikė mokesčių administratoriui. Skaičiuojama, kad deklaravęs už 60 tūkst. eurų parduotą statybinį gruntą, verslininkas išvengė sumokėti 12 tūkst. eurų mokesčių.

Baudžiamoji byla perduota Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams. Tai ne pirma baudžiamoji byla dėl šios bendrovės veiklos – teisme jau nagrinėjama byla, kurioje trys karjeru besinaudojančios bendrovės vadovai teisiami dėl galbūt neapskaityto smėlio pardavimų ir darbuotojo įdarbinimo be darbo sutarties.

Įtariami šešėline prekyba pastatų šiltinamosiomis medžiagomis

FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyba taip pat baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame dviem Mažeikių bendrovėms vadovavusi direktorė ir vienos iš jų darbų vadovas įtariami šešėline prekyba pastatų šiltinamosiomis medžiagomis.

Tyrimo duomenimis, Mažeikiuose veikianti šiltinamąsias medžiagas gaminanti ir pardavinėjanti bei kita, tik pardavimu ir medžiagų transportavimu besiverčianti bendrovė turėjo tą pačią vadovę. Pagrįstai įtariama, kad bendrovių direktorė kartu su vienos iš jų darbų vadovu organizavo šešėlinę prekyba statybinėmis medžiagomis. Surinkta duomenų, kad dalis pagamintos produkcijos galėjo būti parduodama apskritai be dokumentų arba buhalterinės apskaitos dokumentuose sumažinus jos kiekius. Pagaminta produkcija šešėlyje galėjo būti parduota ne tik klientams iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos ir Ukrainos. Skaičiuojama, kad kartu bendrovės galėjo išvengti sumokėti daugiau kaip 60 tūkst. eurų mokesčių. Be to, atliekant šį tyrimą buvo išsiaiškinta ir apie neoficialiai mokėtą atlyginimą putų poliuretaną gaminančioje bendrovėje. Įtariama, kad trims šios bendrovės darbuotojams buvo išmokėta 15 tūkst. eurų vokeliuose.

Baudžiamoji byla dėl bendrovių direktorės ir darbų vadovo apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų mokesčių administratoriui pateikimo taip pat perduota Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams, skelbiama FNTT išplatintame pranešime.