Artėjant 101-ajam įmonių grupės gimtadieniui, „Lietuvos geležinkeliai“ pristatė 101 per pastaruosius ketverius metus įgyvendintą pokytį, leidusį išskaidrinti veiklą, padidinti jos efektyvumą, suburti profesionalią komandą bei skirti daugiau dėmesio aplinkai.

Siekdama nustatyti aiškius prioritetus naujam veiklos šimtmečiui, įmonių grupė pakvietė įvairių sričių ekspertus, politikus, visuomenę bei savo darbuotojus diskutuoti apie „Lietuvos geležinkelių“ ateitį.

Aiški ambicija ir veiklą atitinkantis pavadinimas

Advokatų kontoros „Walless“ vadovaujančioji partnerė Dovilė Burgienė teigė matanti teigiamus pokyčius, tačiau vis dar pasigendanti aiškios įmonių grupės ambicijos.

„Kiekvienas verslas turi labai aiškiai žinoti, kas jis yra: ką jis daro ir, dar svarbiau, ko jis nedaro. Norėčiau, kad „Lietuvos geležinkeliai“ būtų Lietuvos ekonomikos augimo variklis ir šalies flagmanas – tokia ambicija leistų pagreitinti augimą. O gal galima eiti dar toliau – gal turėtumėte kelti tikslą tapti Baltijos šalių įmone? Tikiu, kad svarbiau yra ne taupyti mažas sumas, bet uždirbti dideles“, – pranešime cituojama D. Burgienė.

Pasak teisininkės, dabar – itin geras laikas turėti ambicijų, nes pasaulyje yra daug galimybių gauti plėtrai reikalingą finansavimą. D. Burgienė įsitikinusi ir tuo, kad infrastruktūros verslui itin svarbios – partnerystės. Ekspertė išskyrė dvi pagrindines jų kryptis.

„Pirmoji partnerystė – su valstybe. „Lietuvos geležinkeliai“ turi atsakyti sau, koks yra jų tikslas: ar pakelti „Lietuvos pašto“, jūrų uosto, oro uosto, savivaldybių vežėjų rezultatus ir taip kelti bendrą šalies ekonomiką, ar susikoncentruoti tik į savo veiklos rezultatus.

Antroji esminė partnerystė – su verslu. Čia labai svarbu – skaidrumas ir reputacija. „Lietuvos geležinkeliai“ turi atsakyti į klausimus, kurios veiklos jiems yra svarbiausios, o kurioms vykdyti reikėtų pasitelkti verslo partnerius. Vertinga pamoka ir pavyzdys čia buvo idėja, kurios vėliau atsisakyta – buvo svarstoma ne nuomoti mažmeninės prekybos plotus stotyse, bet patiems užsiimti mažmeninės prekybos veikla“, – kalbėjo teisininkė.

Aiškų veiklų apsibrėžimą kaip esminę užduotį ateičiai akcentavo ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Gintarė Deržanauskienė.

„Svarbu yra inventorizuoti veiklas ir aiškiai sau įvardinti – ar tikrai viskas, ką šiandien darote, turi būti valstybinė veikla. Taip yra todėl, kad valstybiniai pinigai, rinkoje konkuruojantys su privačiais, visuomet sukelia daug klausimų tiek dėl skaidrumo, tiek dėl efektyvumo. Iki šiol padarėte daug svarbių pokyčių, jau daug ko atsisakėte, tačiau neatlikus itin griežtos inventorizacijos, kokia nors smulkmena, kaip vis dar neparduota poilsio bazė, gali imti ir pakišti koją kuriant teigiamą įvaizdį“, – teigė G. Deržanauskienė.

D. Burgienė taip pat pastebi, kad naujame šimtmetyje įmonių grupei svarbu atnaujinti įvaizdį: prie modernėjančios veiklos pritaikyti ir pavadinimą.

„Tiek visko pakeitus, tikrai jau metas ir persivadinti, vardu demonstruoti veiklos modernumą. Galbūt reikėtų pasirinkti anglišką pavadinimą, atspindint ir tai, kad didelė dalis verslo yra tarptautinė“, – svarstė teisininkė.

Pamatuojama socialinė atsakomybė

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pabrėžė socialinės atsakomybės ir atskaitomybės už ją svarbą.

„Transparency international“ neseniai labai gerai įvertino „Lietuvos geležinkelių“ veiklos skaidrumą ir įdomu buvo matyti, kad iš to žmonės juokėsi – pasirodo, visuomenei vis dar juokinga, kad geležinkeliai gali būti skaidrūs. Tai rodo, kad viešumoje labai svarbu akcentuoti atsinaujinimą, modernumą – kad tokie rezultatai nebebūtų juokingi“, – kalbėjo R. Skyrienė.

Pasak jos, pagirtina tai, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ne tik turi socialinės atsakomybės ataskaitą, bet ir rengia ją atskirą – ne tik kaip bendros įmonių grupės veiklos ataskaitos dalį. Vis dėlto dokumente ekspertė pasigenda konkretumo bei aiškių įsipareigojimų visuomenei.

„Pristačius 101 pokytį, pamačiau, kad suskaičiavote ir tikslius rezultatus, kiek pastaraisiais metais prisidėjote prie aplinkos apsaugos. Tokius dalykus reikia matuoti nuolat, kelti sau aiškius ir ambicingus tikslus, o pasiektus rezultatus garsiai skelbti visuomenei“, – teigė ekspertė.

„Lietuvos geležinkelių“ veidas – Vilniaus stotis

„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis akcentavo poreikį atnaujinti Vilniaus geležinkelių stotį. Verslininko teigimu, pastatas yra ne tik „Lietuvos geležinkelių“, bet ir visos šalies įvaizdį kurianti vizitinė kortelė. Stoties renovacijos svarbą pastebėjo ir D. Burgienė.

„Skraidydamas lėktuvais, keliaudamas automobiliu įpranti prie gražios aplinkos. O atėjus į traukinių stotį, joje – vis dar baisu. Gėda prieš užsieniečius draugus. Tarsi patenki į seną Rytų šalį. O tai formuoja šalies įvaizdį, todėl yra tikrai svarbu. Kažkada taip buvo ir oro uoste, tačiau situacija jame – jau pagerėjusi“, – kalbėjo teisininkė.

Tikslas: sukurti tvarią strategiją

„Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius vienu iš esminių iki šiol pasiektų rezultatų įvardija nepriklausomos valdybos sukūrimą bei finansų išskaidrinimą. Tačiau ekspertas perspėja, kad bet kokie įgyvendinami pokyčiai turi būti tvarūs bei ilgalaikiai.

„Įsivaizduokime, kad pasikeičia politinė situacija, pakeičiama nepriklausoma „Lietuvos geležinkelių“ valdyba ir naujoji valdyba pakeičia visą įmonių grupės vadovų komandą – kas tuomet nutiks „Lietuvos geležinkeliams“? Ateičiai keliamas tikslas ir ambicija turėtų būti užtikrinti, kad pakeitus vieną, du, tris ar visus valdybos narius arba vadovus, įmonė toliau veiks pagal geriausius skaidrumo bei atskaitomybės standartus“, – sakė valdysenos ekspertas.

101 iki šiol įgyvendintą pokytį „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė specialiame puslapyje.