Tokį vertinimą atliko UAB „Ekokonsultacijos“ ekspertai, bendradarbiaudami su Kauno technologijos universitetu. 

Eksperimento metu buvo tiriami degimo produktai, išsiskiriantys deginant natūralią medieną ir įvairias klijuotos medienos apdirbimo liekanas. Dalis iš medienos drožlių ar skiedrų pagamintų plokščių atraižų gali būti užterštos chloro junginiais, sunkiaisiais metalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis. Kadangi leistina tarša jas naudojant šilumai gaminti yra nepakankamai reglamentuota, kyla grėsmė, kad tokias liekanas deginant neefektyviai veikiančiuose katiluose (krosnyse) gali išsiskirti pavojingų teršalų, skelbiama tyrimo išvadose.

Tyrimai patvirtino, kad buitiniuose katiluose deginti klijuotą medieną yra labai pavojinga. Nesudarius reikiamų degimo sąlygų, išmetamosiose dujose anglies monoksido (smalkių) koncentracija net 15 kartų buvo didesnė nei išmestose iš pramoninio katilo. Todėl siūloma neleisti deginti tokių liekanų ir iš jų pagaminto kuro buitiniuose ir mažos šiluminės galios pramoniniuose katiluose, kuriuose sudėtinga palaikyti tinkamas degimo sąlygas.

Pramoniniuose didesnės šiluminės galios katiluose užtikrinus geras degimo sąlygas, deginant klijuotą medieną (neužterštą pavojingomis medžiagomis) išmetamo anglies monoksido ir kitų tarpinių degimo produktų koncentracija išmetamosiose dujose yra daug mažesnė ir beveik prilygsta natūralios medienos degimui.

Siekiant sudaryti galimybes medienos apdirbimo pramonės liekanas deginti saugiu aplinkai ir sveikatai būdu, mokslininkai siūlo jas deginantiems įrenginiams taikyti anglies monoksido ribinę vertę ir juose įrengti papildomų priemonių degimo parametrams stebėti ir registruoti. Tai leistų nuolat kontroliuoti degimo sąlygas.

Remdamasi šio mokslinio vertinimo rezultatais ir siūlymais, Aplinkos ministerija numato peržiūrėti kurą deginantiems įrenginiams taikomus reikalavimus ir juos atnaujinti, be to, siūlyti Energetikos ministerijai naujomis nuostatomis papildyti Lietuvoje kietajam biokurui taikomus reikalavimus.