KTU SAF Statybinių medžiagų katedros vedėjo vadovaujama mokslininkų grupė sukūrė betono mišinį, kurį galima naudoti spausdinant namus, pranešama KTU pranešime spaudai.

Pasak V. Vaitkevičiaus, 3D spausdintuvai – jokia naujovė. Svarbu buvo atrasti medžiagą, kuri leistų 3D spausdinimo technologiją pritaikyti statyboms.

„Šiandien trimatį spausdintuvą galima nusipirkti buities technikos parduotuvėje. Statybose, žinoma, kiti masteliai, tačiau pats principas – toks pat. Pats didžiausias iššūkis buvo išspręsti medžiagos padavimo, jos suvaldymo klausimą“, – teigia mokslininkas (KTU archyvo nuotr. kairėje).

Ypač greitai kietėjantis betonas

KTU mokslininkų sukurta medžiaga, kurią galima naudoti 3D spausdinimui statyboje, yra tvirta, greitai stingstanti ir pigi – jai gaminti naudojamos įvairių perdirbamų uolienų (granito, dolomito) atliekos, smėlis, kurio Lietuvoje netrūksta. Medžiagos tvirtumo visiškai pakanka vienaaukštei statybai.

„Jei įprastinis betonas kietėti pradeda per valandą, mūsų sukurta medžiaga rišasi jau po 10–15 minučių. Keramzito blokelių, kuriuos įprasta naudoti individualių namų statyboje, stiprumas siekia iki 5–7 MPa, o 3D spausdintuve naudojamos medžiagos stiprį galima parinkti nuo kelių iki 30–40 MPa“, – teigia V. Vaitkevičius.

3D statybiniam spausdintuvui naudojamo betono kaina, V. Vaitkevičiaus teigimu, nebūtų didesnė už įprastinio.

Namo karkasui statybininkų neprireiks

Pagrindiniai 3D spausdinimo technologijų taikymo statybose privalumai, KTU mokslininko nuomone, yra statybų greitis ir žmogaus darbo jėgos taupymas. Tikslūs skaičiavimai dar nėra atlikti, be to, reikėtų įskaičiuoti įrangos gamybos ir eksploatacijos kaštus, tačiau viena aišku – žmogaus  statant namo karkasą, nereikės. Tai, pasak KTU mokslininko – didelis progresas.

„Robotas klysta rečiau nei žmogus. Būtent dėl to, Henriui Fordui įdiegus konvejerinę automobilių gamybą, šis metodas greitai išplito visame pasaulyje. Reikėtų kalbėti ne apie atskiro namo, o apie viso gyvenamojo kvartalo spausdinimą 3D spausdintuvu. Namai nebūtinai turi būti vienodi – projektą kuria architektas, o spausdintuvą galima suprogramuoti pagal projekto reikalavimus“, – pasakoja V. Vaitkevičius.

Statybos – inertiška pramonė

Statyba – viena iš tų darbo sričių, kuriose patiriama daugiausia traumų, net ir mirtinų. Statybunaujienos.lt yra rašę apie atvejį, kai dėl darbuotojo traumų vėliau darbdaviams tenka atlyginti patirtą žalą.  Nepaisant technologinio progreso, statybininkų darbas iš esmės yra nepakitęs daugelį metų. Pasak V. Vaitkevičiaus, šiai pramonės sričiai labai būdinga inercija.

„Vienas iš didžiausių iššūkių yra žmonių požiūris į naujoves – kiekviena inovacija sutinkama įtariai. Be to, egzistuoja labai daug įstatyminių suvaržymų. Programinę įrangą pritaikyti, sukurti naują medžiagą – įdomu, tačiau, susidūrus su naujos technologijos diegimu į pramonę, atsiranda sunkumų“, – teigia KTU profesorius.


Spausdintuvu atspausdinta betoninė rankena. KTU nuotr.

Pasak jo, smagiausia buvo dirbti tarpdisciplininėje mokslininkų komandoje – juos įtikinti imtis projekto, ieškoti įvairių sprendimo būdų, spręsti iškylančius galvosūkius.

Kitas ėjimas – verslo rankose

„3D spausdinimo technologijas statyboms pritaikyti bandoma visame pasaulyje – randame informacijos iš Olandijos, Švedijos, Kinijos, kurioje tokiu būdu yra atspausdinta keletas namų, amerikiečiai taip pat yra gerokai pasistūmėję į priekį. Tačiau kol kas, mano žiniomis, patentuotos technologijos nėra“, – teigia V. Vaitkevičius.

Tarpdisciplininė KTU mokslininkų komanda, remiama universiteto mokslo tyrimų fondo, pagamino trimačio spausdintuvo prototipą, kuriuo jau atspausdino bandomąjį betono sienos fragmentą.


3D spausdintuvas spausdina betono karkasą laboratorijoje. KTU archyvo nuotr.

„Turime medžiagą, turime ir spausdintuvo prototipą. Kitas žingsnis bus tobulinti turimą technologiją – medžiagos paviršiaus apdirbimą, tam tikrus spausdinimo technologinius niuansus. Šių darbų neatliksime be verslo įsitraukimo į projektą“, – teigia KTU SAF Statybinių medžiagų katedros vedėjas V. Vaitkevičius.