T. Mortonas yra Raiso universiteto (JAV) Anglų kalbos ir literatūros katedros vedėjas, knygų „Hiperobjektai“, „Ekologiškas mąstymas“ autorius, žinomas spekuliatyviojo realizmo teoretikas. Jį išgarsino pasiūlytos „tamsiosios ekologijos“, „ekologijos be gamtos“ ir „hiperobjektų“ koncepcijos, kurias vienija nuodugnus požiūrio į gamtą persvarstymas.

Koks yra antropoceniškas požiūris į gamtą? Kaip vertingiausiai sau ir aplinkai galime suprasti ekologiją? Apie šiuos ir kitus klausimus paskutinėje ciklo „Zooetika“ paskaitoje gruodžio 19 d. KTU „Santakos“ slėnyje kalbės T. Mortonas.

Mokslininko teigimu, dabartinis įsitvirtinęs gamtos suvokimas trukdo suprasti gyvybės formų ir jų sambūvio tikrovę. Jis ne šiaip klaidingas, o gyvybiškai pavojingas. Gamtos, kaip nuo mūsų atskirto objekto vertinimas, formuoja ydingas pasaulėžiūras ir elgsenas, kurių rezultatas – ekologinė katastrofa. Beje, ji, pasak profesoriaus, jau įvyko.

T. Mortono siūloma alternatyva – „tamsioji ekologija“. Tai žvilgsnis, atsiveriantis abejonėms, ironijai, siaubui. Tokiu būdu filosofas siūlo nukelti gamtą nuo pjedestalo, ant kurio taip atkakliai ja grožimės, ir į save bei kitas gyvybės formas pažvelgti kaip į ekologijos dalį. Egzistuojanti ekologinė mintis gamtą tarsi uždaro į rezervatą ir įtvirtina kaip kažką išorinio, saugotino ir pasigėrėtino, vietoje pri(si)pažinimo, jog patys esame kartais ir ironiška, ir siaubinga gamtos dalimi.

Pasak T. Mortono, nėra vienos teisingos ekologinės etikos ir politikos. Tai supratę, galime giliau pažinti „nežmogišką gamtą“, kurios dalį pagaminame patys, o su kita dalimi susipažįstame mokslinių instrumentų dėka. Šios „nežmogiškos gamtos“ mes negalime paliesti ar net pamatyti. Tai – biosfera, klimato atšilimas, kiti visą apimantys reiškiniai. Šių reiškinių mastas labai didelis. Nors žmogiškam suvokimui neįmanoma jų aprėpti, žmonijai jie labai reikšmingi.

Šiuos reiškinius T. Mortonas vadina „hiperobjektais“. Jie – nesuprantami, beveik siurrealūs – ir, filosofo nuomone, iš jų sukeliamo keistenybės jausmo turėtų kilti mūsų žinios apie aplinką bei gimti nauja ekologinė mąstysena.