Dalyvauti šioje procedūroje turės ir patys gyventojai – jie turės atsukti karšto vandens čiaupą mažiausiai penkioms minutėms, sudaryti sąlygas terminę dezinfekciją atliekantiems asmenims patikrinti karšto vandens temperatūrą butuose. Gyventojams bus pranešta, kada tiksliai jų namuose bus vykdomos terminė dezinfekcija – apie tai informuos pastatų valdytojai ir šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.

Informuojame, kad Valstybinė energetikos inspekcija įpareigota atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų veiklos neplaninius patikrinimus, išmatuojant karšto vandens temperatūrą pastatuose.

Kaip elgtis gyventojams terminės dezinfekcijos metu?

Legioneliozių sukėlėjai gali būti nukenksminami terminiu būdu. Svarbiausia išnaikinti taršą visoje karšto vandens sistemoje, tačiau labai svarbu, kad atlikus terminę dezinfekciją, vadinamą terminį „šoką“, vanduo iš gyventojų čiaupų būtų nuleistas. Todėl gyventojai raginami geranoriškai bendradarbiauti, vykdyti terminį „šoką“ atliekančių asmenų nurodymus ir nuleisti karštą vandenį, kai tai bus būtina.

SVARBU – atliekant ir baigus terminę karšto vandens dezinfekciją, karšto vandens sistemoje – aukštesnės temperatūros karštas vanduo, todėl gyventojai raginami atsargiai naudotis karštu vandeniu.

Kodėl ir kokiu mastu yra paskelbta ekstremalioji padėtis?

Ekstremalioji padėtis paskelbta dėl trijų legioneliozės atvejų – susirgo Vilniaus daugiabučių namų gyventojai (Tuskulėnų g. 5, Ladygos g. 3, Architektų g. 79). Dviejuose namuose (Tuskulėnų g. 5 ir Ladygos g. 3) atlikti karšto vandens tyrimai parodė, kad šių namų karšto vandens sistemos yra užterštos Legionella bakterijomis. Architektų g. 79 namo karšto vandens sistemos tyrimų rezultatai paaiškės kovo 16–18 d.

Valstybinės energetikos inspekcijos specialistai kovo 13 d. atliko Tuskulėnų g. 5, Ladygos g. 3 ir Architektų g. 79 karšto vandens temperatūrų patikrinimus namų karšto vandens sistemose. Po atliktos karšto vandens sistemų terminės dezinfekcijos, išmatavus karšto vandens temperatūras, nustatyta, kad šilumos tinkluose užfiksuota termofikacinio vandens temperatūra siekė nuo 68 iki 75 ºC, o grįžtančio į šildytuvą karšto vandens temperatūra – nuo 54 iki 65 ºC. Atliekant karšto vandens terminę dezinfekciją – terminį „šoką“ karšto vandens sistemoje temperatūra pakeliama iki 66 ºC ir tokią temperatūra išlaikoma ne trumpiau kaip 25 min., kad legionelės žūtų.

Paskelbus ekstremalią situaciją, į susiklosčiusios padėties valdymą įsijungia visos susijusios institucijos ir sudaromos sąlygos koordinuoti šių institucijų veiksmus.

Ekstremalios situacijos dėl legioneliozės atveju atsakingos institucijos yra: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas, Valstybinė energetikos inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Šių institucijų veiksmus koordinuoja Ekstremalių situacijų operacijų centras, kuriam vadovauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovas Raimondas Vaidginas.

Kokios temperatūros vanduo turi būti tiekiamas gyventojams?

Karšto vandens temperatūra vartotojų čiaupuose visą laiką turi būti ne mažesnės kaip 50 °C temperatūros. Esant mažesnei temperatūrai vandenyje susidaro sąlygos atsirasti ir daugintis Legionella bakterijoms.

Ką daryti, jeigu tiekiamas karštas vanduo nėra pakankamos temperatūros?

Jeigu vartotojai pamatavę vandens temperatūrą savo čiaupuose nustato, kad ji yra nepakankama, būtina kreiptis į savo namo valdytoją ir reikalauti, jog būtų užtikrinama teisės aktų reikalavimuose nustatyta karšto vandens temperatūra. Jei valdytojai į šiuos reikalavimus neatsižvelgia, reikėtų apie tai pranešti Valstybinei energetikos inspekcijai atsižvelgiant į gyvenamąją vietą. Teritorinių skyrių kontaktus rasite interneto svetainės skyriuje „Kontaktai“.

Kaip elgtis, jei abejojama, kad daugiabutyje netinkamai prižiūrimos šildymo ir karšto vandens sistemos?

Asmenys, vykdantys šilumos ūkio priežiūrą daugiabutyje, privalo užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės akte nustatytą patalpų temperatūrą ir tiekiamo į butus ir kitas patalpas karšto vandens temperatūrą. Lietuvos higienos normoje „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ griežtai nustatyta, kad pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 °C ir ne aukštesnė kaip 60 °C.

Tinkamos karšto vandens temperatūros palaikymas karšto vandens sistemose tai yra esminis reikalavimas, leidžiantis išvengti rizikos daugintis legioneliozės sukėlėjams. Šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai turi kontroliuoti karšto vandens temperatūrą trijuose taškuose – šilumos punkte už vandens šildytuvo (šilumokaičio), nuo jo labiausiai nutolusiose karšto vandens vartojimo vietose ir į šilumokaitį grįžtančio karšto vandens temperatūrą.

Daugiabučių gyventojai turi reikalauti iš šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų, kad jiems būtų tiekiamas tik tinkamos temperatūros karštas vanduo. Tad kiekvienu atveju, jeigu kyla klausimų dėl vandens kokybės ar nepalaikomos temperatūros, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo namo administratorių (valdytoją) ar į karšto vandens sistemos prižiūrėtoją.

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija:

• turi būti palaikoma 50–60 ºC karšto vandens temperatūra;
• šalto vandens temperatūra neturi siekti 25 ºC;
• neleisti vandeniui užsistovėti sistemose;
• ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.

Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Šiai ligai būdingos dvi formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, raumenų skausmas, kosulys, plaučių uždegimas, ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be plaučių uždegimo

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras specialistai nurodo, kad žmonių imlumas šiai ligai nėra didelis. Lietuvoje šiais metais užregistruoti trys legionierių ligos atvejai. Pernai ši liga diagnozuota vienuolikai šalies gyventojų. Dažniausiai šia liga suserga silpno imuniteto asmenys. Didžiausia rizika užsikrėsti legionelioze kyla asmenims, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, rūkantiems, patyrusiems organų transplantaciją, onkologiniams ligoniams bei vartojantiems dideles gliukokortikoidų – steroidinių hormonų dozes. Vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės taip pat yra jautresni šiai infekcijai nei jauni, ypač vyrai.

Kaip ši liga plinta?

Legionella bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.

Legionella bakterijos dauginasi 20–50 C temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei 50 C temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina. Legionella bakterijos žūva, kai vandens temperatūra pakyla virš 65 C.

Legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens aerozolio, kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose bei šių patalpų kondicionavimo sistemose. Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį. Liga taip pat neplinta iš vieno namo į kitą.

Siekiant sumažinti legioneliozės riziką, karšto vandens vartotojams rekomenduojama nesinaudojus karštu vandeniu bent 2 paras prieš naudojimąsi leisti jam nutekėti 3–30 min.

Kas atlieka geriamojo vandens (šalto ir karšto) mikrobiologinį tyrimą legionelėms nustatyti?

Vandens mėginių tyrimus atlieka šios akredituotos laboratorijos.