Jokios bendros taisyklės nėra. Kiekvieną kartą, prieš ką nors įsigydami, aptarinėjame, svarstome, ir įvertinę visas aplinkybes valdyboje priimame sprendimą, numatome biudžetą. Vienu atveju renkamės išperkamąją nuomą, lizingą, kitu – išankstinį apmokėjimą, trečiu nusprendžiame, kad geriausia reikiamą techniką ir įrengimus nuomotis.

Priimdami sprendimą atsižvelgiame į kelis pagrindinius kriterijus: sąlygas, kuriomis galime įsigyti reikiamą techniką ir įrangą iš pardavėjo, tų įrengimų kaina, kitas sąlygos, pavyzdžiui, galimybės grąžinti techniką anksčiau numatyto termino. Taip pat įvertiname tai, kaip intensyviai, kada ir kur naudosime įrangą, kurią ketiname įsigyti ar nuomotis, kokį variantą pasirinkus, investicijos į ją geriausiai atsipirks.

Be abejo, pagrindinis kriterijus yra rentabilumas. Pasirinkdami būdą, kaip įsigysime reikalingus įrenginius, vertiname, kas mums naudingiausia ekonomiškai. Kiekvienu konkrečiu atveju pasitelkiame į pagalbą ir įmonės finansininkus, ir ekspertus, konsultuojamės su pardavėjais, ir pasirenkame bendrovei naudingiausią, optimaliausią variantą.

Pavyzdžiui, stambiąją techniką mes dažniausiai nuomojamės, nes jos nuoma užsiimančios įmonės siūlo platų asortimentą prieinama kaina, o turėti viską nuosava būtų nerentabilu. Tačiau lengvąsias transporto priemones, sakykime, mikroautobusus, įsigyjame išperkamosios nuomos būdu per kelerius metus.

Smulkiosios įrangos, pavyzdžiui, pastolių, bokštelių, esame įsigiję, bet jeigu pritrūkstame, dažniausiai ne perkame papildomai, o nuomojamės. Reikalingas darbo priemones neretai įsigyjame išperkamąja nuoma, sumokėję tam tikrą avansą. Bet visada domimės, kokiomis sąlygomis techniką galime grąžinti anksčiau sutarto termino.

Taigi, sprendimą kiekvieną kartą lemia ir technikos, kurios mums reikia, įsigijimo ir/arba nuomos sąlygos, ir kaina, ir tos įrangos naudojimo pobūdis.