Tvarka turi būti namatyta statinio projekte

„Ramiai gyvenome nuosavame name, kol gretimame sklype neprasidėjo paruošiamieji namo statybos darbai. Abu sklypai yra ant šlaito, tad kaimynai nutarė sumažinti šlaito nuolydį, užpildami atvežtinio grunto. Jau dabar sklypų aukščio skirtumas siekia apie 1,5 m, o savivarčiai su gruntu vis dar važiuoja. Baiminamės, kad kritulių vanduo nuo kaimyninio sklypo tekės į mūsiškį, pridarydamas žalos, be to, ir pats gruntas gali nuslinkti ant mūsų sklypo“, – vieno individualaus namo savininko laišką cituoja Statybos inspekcija. Panašių laiškų inspekcija sulaukia nuolatos.

Taigi koks galiojantis teisinis reglamentavimas gali apsaugoti nuo kaimyno veiklos galimos žalos?

Asociatyvi portalo nuotr.

Kaip organizuojama statinio statyba ir kaip turi atrodyti sklypas užbaigus statybą, turi būti numatyta statinio projekte. Sklypo planas yra techninio projekto sudedamoji dalis. Jame nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai. Taip pat plane numatomi sklypo reikmėms skirtų susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų tiesimo, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimo, tvorų tvėrimo, apželdinimo, esamų želdinių apsaugos projektiniai sprendiniai.

Statybos inspekcija informuoja, kad sklypo planas turi būti parengtas laikantis statybos techninio reglamento „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimų. Reglamente nustatyta, kad, viršijant didžiausią leistiną sklypo reljefo nuolydį (12 proc.), jis turi būti sumažinamas atitinkamai pertvarkant (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.) reljefą. Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Kai komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno nėra, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.

Privalu laikytis Žemės įstatymo nuostatų

(Asociatyvi portalo nuotrauka)

Maksimalus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumas ties šių sklypų riba teisės aktais nereglamentuotas. Statinio statybos metu sklypo formavimas turi būti atliekamas pagal statinio projekto sprendinius.

„Jeigu statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo žemės sklypo reljefą, privalo užtikrinti paviršinio nuotekų nuvedimą taip, kad jos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą apsaugotų atraminė sienutė, kuri turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku ir gavęs jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti kitą abiem savininkams priimtiną sprendimą)“, – aiškina Statybos inspekcija.

Statybos inspekcija vykdo statybos valstybinę priežiūrą ir su žemės paviršiaus reljefo keitimu susijusius klausimus nagrinėja tik tais atvejais, kai sklypo reljefas pertvarkomas vykdant statinių statybą, t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams (iki statybos užbaigimo procedūrų atlikimo). Kitais atvejais, primena Inspekcija, tokius kaimynų ginčus reikėtų spręsti civilinius santykius ar aplinkos apsaugą (kai pažeidžiami aplinkosaugos reikalavimai) reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

„Visais atvejais žemės naudotojų teises gina ir jų pareigas nustato įstatymas. Visiems privalu laikytis Žemės įstatymo nuostatos, kad, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų“, – primena Statybos inspekcija.