Servitutas – tai teisė naudotis kito asmens žemės sklypu arba jo dalimi tam tikroms reikmėms, pavyzdžiui, privažiavimui prie kito sklypo ar inžinerinių tinklų įrengimui. Taip pat tai gali būti ir teisės apribojimas savininkui naudotis savo sklypu, jei to reikia kito sklypo ar statinio tinkamam naudojimui.

„Servitutas nustatomas tik tuomet, kai jis yra objektyviai būtinas ir yra vienintelė ir būtina priemonė užtikrinti šalia esančio sklypo savininko interesus. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ar teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Nesvarbu, kokiu iš išvardytų būdų yra nustatomas servitutas, turi būti užtikrinta teisinga abiejų nekilnojamojo turto savininkų interesų pusiausvyra, o už nuosavybės teisės suvaržymą teisingai atlyginta. Atlyginimas už nustatytą servitutą gali būti mokamas vienkartine ar periodine kompensacija", – sako NŽT direktoriaus pavaduotojas Dovydas Petraška.

Servitutų nustatymas ir panaikinimas

Administraciniu aktu servitutą nustato NŽT, jeigu servitutas yra suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, bei atitinka vieną iš Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytų sąlygų.

Norint administraciniu aktu nustatyti servitutą, reikia kreiptis į NŽT ir pateikti prašymą. Prašyme turi būti nurodomi tarnaujančiojo daikto duomenys, aprašomas servitutas, nurodomi jo duomenys bei nurodoma kita svarbi informacija. Kartu su prašymu pateikiamas servituto planas bei kompensacijos apskaičiavimo aktai. NŽT, išnagrinėjusi prašymą ir nenustačiusi trūkumų, priima sprendimą (administracinį aktą) nustatyti servitutą, informuoja viešpataujančiojo daikto savininką, o servitutas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre.

Sandoriu servitutas nustatomas tada, kai abu nekilnojamųjų daiktų savininkai susitaria dėl nustatomo servituto ir nekyla ginčų.

Kai žemės savininkai susitaria tarpusavyje, servitutas nustatomas notaro patvirtintu sandoriu. Kompensacija sumokoma prieš sudarant sandorį, o sudarius sandorį viešpataujančiojo daikto savininkas įregistruoja servitutą Nekilnojamojo turto registre.

Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, bet yra būtina nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti savo daiktą pagal paskirtį.

Tuo atveju, kai tarnaujančiojo daikto savininkas atsisako nustatyti servitutą, viešpataujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti servitutą. Išnagrinėjęs bylą teismas gali priimti sprendimą nustatyti servitutą. Tokiu atveju servitutas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre pagal įsigaliojusį teismo sprendimą.

Freepik nuotr.

Servituto panaikinimas

Servitutai, nustatyti tiek administraciniu aktu, tiek sudarius sandorį, gali būti panaikinami tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir esant viešpataujančiojo daikto savininko sutikimui.

Nuo 2025 m. kiekvienam žemės sklype nustatomam servitutui yra rengiamas atskiras servituto planas, o servitutų ribos pažymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir viešai matomos visiems naudotojams. Tai užtikrina aiškumą ir skaidrumą, suteikia galimybę kiekvienam norinčiam peržiūrėti informaciją apie konkretaus sklypo servitutus.

Kompensacijos dydžio apskaičiavimas

Svarbu žinoti, kad už jo sklype nustatytą servitutą žemės savininkui gali būti mokama vienkartinė arba periodinė kompensacija.

Kompensacijos dydis priklauso nuo konkretaus atvejo ir yra apskaičiuojamas pagal specialias skaičiuokles. Nuo 2024 metų jos prieinamos visiems gyventojams per Teritorijų planavimo ir statybos viešųjų elektroninių paslaugų portalą www.planuojustatau.lt. Šiomis skaičiuoklėmis galima įsivertinti galimą kompensacijos dydį tiek tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tiek kai jis nustatomas sandoriu tarp privačių asmenų ar elektros energijos perdavimo sistemos operatorių naudai.

Norint pasinaudoti skaičiuokle ir gauti sugeneruotą kompensacijos apskaičiavimo aktą, reikia prisijungti per Elektroninius valdžios vartus ir suvesti prašomą informaciją. Tai suteikia skaidrumo ir padeda tiek žemės sklypo savininkui, tiek servituto naudotojui aiškiai įvertinti, kokia galima kompensacija.

NŽT primena, kad servitutų nustatymas padeda užtikrinti sklandų žemės naudojimą, o nauja tvarka padeda padaryti šį procesą aiškesnį ir teisingesnį sklypų savininkams.