Šis standartas padeda organizacijoms efektyviau naudoti energijos išteklius. Standartu nustatomi energijos naudojimo vadybos sistemos reikalavimai, kuriais remiantis organizacija gali kurti ir įgyvendinti energijos naudojimo politiką ir nustatyti energijos naudojimo tikslus, atsižvelgiant į teisinius reikalavimus ir kitą su energijos naudojimu susijusią informaciją. Naujame 2018 m. leidime, palyginti su 2011 m. leidimu, yra du pagrindiniai pasikeitimai. Pirmasis pakeitimas susijęs su vartojimo duomenų rinkimo ir energijos vartojimo efektyvumo matavimo praktikos įvertinimu. Antrasis – su dokumento struktūra, kuri dabar suvienodinta su kitų vadybos sistemų standartų struktūra, siekiant palengvinti integravimo procesą su kitomis, pvz. kokybės, aplinkosaugos ir darbo saugos vadybos, sistemomis.

„Pasaulio energijos suvartojimas auga milžiniškais tempais: jis padvigubėjo per paskutinius 40 metų ir, remiantis Tarptautinės energetikos agentūros prognozėmis, per ateinančius 20 metų išaugs dar trečdaliu. Efektyvesnis energijos naudojimas padėtų ne tik sulėtinti klimato kaitą, bet leistų panaudoti valstybių išteklius kitiems poreikiams, pvz., sveikatos apsaugai ar socialinėms paslaugoms“, – išplatintame pranešime cituojamas Lietuvos standartizacijos departamento direktorius Rimantas Sanajevas.

Energijos naudojimo vadybos standartas yra strateginė priemonė, padedanti organizacijoms įdiegti energijos naudojimo vadybos sistemą ir vartoti energiją efektyviau, kartu didinant savo produktyvumą. Ši sistema leidžia kurti ir įgyvendinti energetikos politiką, nustatyti energijos suvartojimo kiekius, suformuoti veiklos planus ir pasiekimų vertinimo rodiklius. Pvz., organizacijos gali diegti naujas energiją taupančias technologijas, sumažinti savo energetinę taršą ar pagerinti veiklos procesus taip, kad sumažėtų energijai skirtos išlaidos.

„Kaip ir kiti vadybos standartai, šis standartas paremtas keturiais principais „Suplanuok, daryk, tikrink, veik“, kurie užtikrina nuolatinį sistemos tobulinimą. Standartas nustato reikalavimus, kuriais remiantis organizacijos imasi efektyvesnio energijos naudojimo politikos, nustato tikslus, renka duomenis, padedančius geriau suprasti energijos naudojimą, įvertina gautus rezultatus, peržiūri savo pasirinktą modelį ir jo naudą, ir toliau gerina energijos naudojimo vadybą. Tai vienodai svarbu ir viešajam, ir privačiam sektoriui“, – sako R. Sanajevas.

Lietuvoje standartą LST EN ISO 50001:2018 „Energijos naudojimo vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo vadovas (ISO 50001:2011)“ platina Lietuvos standartizacijos departamentas.