2021 birželio 14 d. pirmadienis, 20:54
Reklama  |  facebook

Kaip rytmetinė kava lemia pinigus ir darbo produktyvumą

2016-06-30 15:15
Šiandien žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir asmeninėje erdvėje dažnai akcentuojama, kad Lietuvoje darbo užmokestis, palyginus su kitomis ES šalimis, labai nedidelis. Piktinamasi verslo atstovų polinkiu pasipelnyti, neskaidria politika, sudarančia prielaidas šešėlinės ekonomikos gyvavimui, netinkamais Vyriausybės sprendimais.
nuotrauka
Nori būti turtingesniu, rytą pradėk nuo darbo, o ne kavos ir spaudos. Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt nuotr.


Minimos įmonės
Vilnius Tech Verslo vadybos fakultetas,
„Tikslingiau būtų kelti klausimą, kokias turime galimybes pakeisti šią situaciją ir uždirbti daugiau bei gyventi turtingiau, – sako darbo produktyvumo tyrimą Europos Sąjungos (ES) šalyse atlikusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto lektorė dr. Alma Mačiulytė-Šniukienė. – Jei kiekvienas darbuotojas darbo dieną pradėtų ne nuo spaudos skaitymo ir kavos gėrimo, bet nuo darbo užduočių įgyvendinimo, o pabaigęs savo užduotis ir turėdamas laisvo laiko pasisiūlytų padėti atlikti darbus nespėjantiems – darbo produktyvumas ženkliai išaugtų“.

Pagal darbo produktyvumą Europoje – vieni paskutiniųjų

Anot VGTU lektorės, iš 26 ES šalių, Pasaulio banko ir Eurostato duomenimis, Lietuva pagal darbo produktyvumą praėjusiais metais užėmė 22 poziciją aplenkdama tik Latviją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją (Liuksemburgas ir Kroatija iš imties eliminuoti). „Pagal darbo produktyvumą 2 kartus atsiliekame nuo ES vidurkio ir net 3,85 karto nuo pirmaujančios Airijos. Šis rodiklis tiesiogiai susijęs su mažu darbo užmokesčiu, nes kuo sukuriama mažiau pridėtinės vertės, tuo mažesnės galimybės padidinti darbo užmokestį“, – sako A. Mačiulytė-Šniukienė (nuotraukoje).

Tyrimas atskleidė, kad žemo produktyvumo šalyse pagrindinis veiksnys, lemiantis teigiamus darbo produktyvumo pokyčius, yra inovacijų plėtra. Deja, anot A. Mačiulytės-Šniukienės, pagal išlaidas mokslo tiriamajai ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), tenkančias vienam gyventojui, Lietuva tarp 26 ES šalių užima tik 20-tą vietą. „Išlaidos MTEP, tenkančios vienam gyventojui, Lietuvoje net 14 kartų mažesnės nei Švedijoje ir apie 4 kartus pagal šį rodiklį atsiliekame nuo ES šalių vidurkio“, – pastebi ji.

VGTU lektorė pažymi, kad teigiamus darbo produktyvumo pokyčius gali nulemti ir informacinių-komunikacinių technologijų (IKT) plėtra, tačiau Lietuva yra viena iš lyderių IKT infrastruktūros, naudojimo bei raštingumo srityje ir yra išnaudojusi produktyvumo didinimo potencialą skatinant IKT plėtrą.

Sugriauti mitai dėl investicijų į užsienį naudos

Pasak VGTU lektorės, kitas veiksnys galintis nulemti teigiamus darbo produktyvumo pokyčius – tiesioginės įeinančios užsienio investicijos (TUI). Deja, ir pagal šį rodiklį Lietuva atsilieka nuo daugelio ES šalių. Nors per visą analizuojamą laikotarpį t. y. 1995–2015 m. TUI, tenkančių vienam gyventojui, metiniai srautai į Lietuvą išaugo net 9 kartus, Lietuva pagal šį rodiklį lenkia tik Rumuniją ir Graikiją.

Pastaruoju laikotarpiu populiarėja teorija, kad teigiamą poveikį ekonomikai lemia ir išeinantys TUI srautai. „Atliktas tyrimas atkleidė, kad teigiamą poveikį investavimas į kitas šalis TUI teigiamą poveikį turi tik aukšto produktyvumo šalyse, o žemo produktyvumo šalyse, kurioms priskiriama ir Lietuva, daro neigiamą poveikį. Per visą analizuojamą laikotarpį Lietuvos TUI į kitas šalis srautai išaugo apie 4 kartus. Vadinasi, pagrįstai galima teigti, kad Lietuvoje siekiant padidinti darbo produktyvumą reikia stabdyti kapitalo TUI forma išvežimą į kitas šalis“, – tvirtino VGTU Verslo vadybos fakulteto lektorė.

Įprastai laikoma, kad labai svarbus ekonomikos augimo šaltinis yra užsienio prekyba. Tai patvirtino ir atliktas tyrimas. Tiek eksporto, tiek importo augimas lemia žemo produktyvumo šalių darbo našumo augimą, tačiau gauti netikėti rezultatai: „Didesnį nei užsienio prekybos apimčių didėjimas teigiamą poveikį lemia išlaidų sveikatos apsaugai ir švietimui didinimas. Deja, ir pagal šiuos rodiklius Lietuva atsilieka nuo daugelio ES šalių. Didžiausios investicijos švietimui, tenkančios vienam besimokančiajam, iš 26 ES šalių fiksuojamos Švedijoje, mažiausios – Rumunijoje. Lietuvoje į švietimo sistemą investuojama 2,3 karto mažiau nei vidutiniškai ES šalyse, o nuo Švedijos atsiliekame net 5 kartus.

Lietuva atsilieka ir pagal investicijas į sveikatos apsaugą, tenkančias vienam gyventojui – jos tris kartus mažesnės nei ES šalių vidurkis ir tarp 26 šalių Lietuva užima 22 poziciją.

Produktyvumo augimas priklauso ir nuo mūsų pačių

A. Mačiulytė-Šniukienė pastebi teigiamus pokyčius – tiek pats darbo produktyvumas, tiek kiti analizuoti rodikliai, galintys nulemti teigiamus darbo produktyvumo pokyčius, beveik visu analizuotu laikotarpiu didėja ir didėja didesniais tempais nei aukšto produktyvumo šalyse. Tačiau pastaruoju metu, augimo tempai sulėtėjo. Lietuvoje darbo produktyvumas 2015 m. lyginant su 2014 m. išaugo tik 0,3 proc., kai 1995–2014 m. vidutinis augimo tempas buvo apie 11 procentų.

„Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad Lietuva turi neišnaudoto potencialo darbo produktyvumo didinimui ir tai galima pasiekti perskirsčius išteklius. Tada galėsime uždirbti daugiau ir gyventi turtingiau“ – tvirtina VGTU lektorė.

Pasak A. Mačiulytės-Šniukienės, kiekvienas iš mūsų taip pat turėtų nepamiršti savo indėlio produktyvumo didinimo procese ir įsivertinti, ar tikrai visą darbo laiką dirba produktyviai: „Darbo produktyvumas tikrai padidėtų, jei kiekvieno darbuotojo 15 min. pertraukų laikas, skirtas poilsiui, neišsitęstų iki pusvalandžio ir ilgiau, o asmeninės problemos darbo metu būtų sprendžiamos tik išimtinais atvejais“.

Vis dėl to, VGTU lektorės nuomone, siekiant didinti darbo produktyvumą ir veiklos efektyvumą visose įmonėse, viešosiose įstaigose bei organizacijose pirmiausia turėtų būtų įdiegtos šiuolaikinės valdymo sistemos, apimančios ne tik finansinių srautų, bet gamybos, materialiųjų bei žmogiškųjų išteklių valdymą.

Tyrimas buvo atliktas naudojant ES šalių, suskirstytų į sąlyginai aukšto ir sąlyginai žemo darbo produktyvumo klasterius, 1995–2015 m. duomenis. 
Statybunaujienos.lt




Miestiečiai

nuotrauka
2021-06-09 09:05
Vilniaus mieste daugiabučių gyventojai, nusprendę pasinaudoti savivaldybės vykdoma Kaimynijų programa, suformavę ir išsinuomoję žemės sklypus prie namų įgyvendina šių teritorijų sutvarkymo projektus. Pirmieji projektai su savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų pagalba baigiami jau dabar. Vienas jų – ...
nuotrauka
2021-06-08 14:37
Statybos inspekcija primena, ką būtina žinoti, kokius dokumentus gauti, jeigu keičiate langus daugiabučiame gyvenamajame name.
nuotrauka
2021-06-08 10:25
Renkantis naują būstą, balkoną kaip vieną svarbiausių kriterijų nurodo beveik pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų. NT plėtros bendrovės „Realco“ ekspertai pastebi, kad dažniau balkonais labiau domisi moterys nei vyrai, neretai teiraujamasi ir apie galimybę balkoną įstiklinti.
nuotrauka
2021-06-04 07:27
Šiemetinė Klimato kaitos programos 11 mln. eurų parama leis modernizuoti daugiau kaip 1300 privačių vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų namų. Jeigu juos santykinai perkeltume į vieną miestą, tai pagal gyventojų skaičių galėtų būti Ramygala arba Salantai.
nuotrauka
2021-06-03 07:40
KLAUSIMAS. Kokie reikalavimai taikomi, įrengiant kondicionierių daugiabučiame name?
nuotrauka
2021-06-01 21:27
Klaipėdoje tęsiami daugiabučių namų kiemų tvarkymo darbai. Patvirtintas Klaipėdos miesto daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimo priemonių planas 2021–2023 m.
nuotrauka
2021-05-24 11:55
Du kartus per metus skalbiamas Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) darbų kainynas, pagal kurį yra planuojamas daugiabučių renovacijos projektų biudžetas. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) informuoja, kaip per metus pakito kainos ir kodėl taip svarbu stebėti pokyčius rinkoje.
nuotrauka
2021-05-24 09:29
Dauguma nuosavų žemės sklypų ar sodų savininkų savo sklypuose stato šiltnamius. Gerokai didesnių ir kitokių parametrų šiltnamių prireikia gėlininkams. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad šiltnamis – paprastas, nesudėtingas objektas, tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Apl...
nuotrauka
2021-05-21 07:15
Vis daugiau žmonių ieško ramybės ir keliasi gyventi arčiau gamtos. Daugeliu atvejų visi, statantys naujus namus ar įsigyjantys senas sodybas, jei nori užsitikrinti patogią buitį, neišvengiamai turi spręsti vandens tiekimo klausimą. Siekiant komfortiškai gyventi net ir atokiausiose vietovėse, tikras ...
nuotrauka
2021-05-20 15:12
Pandemija vis dar koreguoja atostogų planus – vietoje užsienio kurortų daugelis rinksis ramias atostogas sodybose. Vis tik aptemdyti atostogų nuotaikas užmiestyje gali nehigieniškos ir neišvaizdžios lauko būdelės, kurios daro žalą ne tik gamtai, bet ir gyventojų sveikatai. Tad kaip ilsėtis vasarnamy...
nuotrauka
2021-05-20 10:47
Harmoninga poilsio oazė aplink namus, jaukiai įrengta lauko terasa ar apželdintas svajonių sodas – šylant orams šios temos vis aktualesnės tarp naujakurių ir norinčių atnaujinti savo kiemus. „InoWood“ kraštovaizdžio specialistai įvardijo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ruošiant aplinką šiltajam sezon...
nuotrauka
2021-05-17 07:14
Liftai yra sritis, kurioje susipina verslo ir vartotojų interesai bei techninis ir teisinis reglamentavimas. Ir visa tinkamai veiks tik tuomet, kai dėmesio centre pirmiausia bus žmogaus siekis judėti saugiai, lengviau ir paprasčiau.
nuotrauka
2021-05-13 14:33
Aplinkos ministro įsakymu pratęsiamas terminas teikti paraiškas daugiabučiams renovuoti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą – jos bus priimamos iki gruodžio 31 d.
nuotrauka
2021-05-13 14:00
Preliminarioji sutartis yra šalių ikisutartinių santykių išraiška, kuria yra susitariama ateityje (iki nustatyto termino) pasirašyti pagrindinę sutartį. Taigi, pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami preliminariojoje sutartyje.
nuotrauka
2021-05-13 13:23
Sovietiniais metais statytų Vilniaus rajonų laukia dideli pokyčiai - Vilniaus miesto savivaldybė šiandien, gegužės 13 d., pristatė gyvenamųjų rajonų gyvybingumo programą MIESTAS+. Šios programos, kuri turėtų trukti bent dešimtmetį, tikslas – atnaujinti senųjų miesto rajonų butus, namus, kiemus, gatv...
nuotrauka
2021-05-11 11:38
Didžiausia centralizuoto šilumos tiekimo bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) užbaigė šildymo sezoną ir pradeda kasmetinius šilumos trasų tikrinimo bei remonto darbus. Iki spalio mėnesio kitam šildymo sezonui bendrovė paruoš apie 750 km požeminių sostinės vamzdynų.
nuotrauka
2021-05-06 09:54
Bendrovės „Realco“ atliktos naujakurių apklausos rodo, kad daugiausia nesklandumų, su kuriais susiduria naujo būsto gyventojai, kyla pirmaisiais gyvenimo jame metais. Augant iš brėžinių parduodamų būstų skaičiui, dalis pirkėjų vis garsiau kalba ir apie informacijos stoką.
nuotrauka
2021-05-04 10:55
Šiemet iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos skirta 11 mln. eurų kompensacinėms išmokoms individualiems vieno ar dviejų butų gyvenamiesiems namams atnaujinti – 1 mln. eurų daugiau nei pernai.
nuotrauka
2021-04-30 10:16
Pirmieji šiais metais dujų balionus pasikeitė dviejų daugiabučių Radviliškio raj. Baisiogalos sen. gyventojai. Dar daugiau nei 250 daugiabučių visoje Lietuvoje jau yra užsitikrinę paramą ir pradėję rangos darbus, o 116 daugiabučių jau pateikė paraiškas ir laukia patvirtinimo dėl skirto finansavimo.
nuotrauka
2021-04-30 07:46
Būsto energijos taupymo agentūros „Metų renovacijos projekto 2020“ rinkimuose Klaipėdoje renovuotas namas (adresas – Taikos pr. 3) tapo absoliučiu lyderiu. UAB „Lankstinys“ įgyvendintas projektas laimėjo su didele persvara aplenkęs konkurentus.

Statybunaujienos.lt » Miestiečiai

nuotrauka

Požeminis vanduo ir geoterminė energija – tvarumo ir naudos garantija

Gręžiniai, skirti požeminio vandens gavybai ar geoterminei energijai išgauti, yra svarbūs įrenginiai. Netinkamai naudojami žemės gelmių turtai gali brangiai kainuoti sveikatai ir biudžetui.