Užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje galimybės, pokyčiai tvarkose, būsimi teisės aktų pakeitimai, siekiant liberalizuoti įdarbinimo sąlygas, atsakingai valdant rizikas, buvo aptarti LPK atvirame konsultaciniame posėdyje, kuriame dalyvavo Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio, Užsienio reikalų ministerijų atstovai, Migracijos departamento kolegos, verslo įmonių vadovai, personalo vadovai, kurie posėdžio metu ne tik išklausė institucijų pranešimų apie kintančią tvarką bei sąlygas, tačiau aktyviai komentavo, reiškė verslo lūkesčius.

Kaip pažymėjo Migracijos departamentas, darbdaviai gali įdarbinti ir sudaryti darbo sutartį su užsieniečiu, turinčiu daugkartinę nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi LR. Iš viso šiais metais (iki 2017 m. rugsėjo 20 d.) buvo išduotos 14 749 nacionalinės vizos užsieniečiams, kurie atvyko dirbti į Lietuvą. Tai sudaro 80% nuo visų išduotų vizų.

Iki 2017 m. sausio 1 d. darbdavys, norėdamas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, pirmiausiai turėdavo kreiptis į teritorinę darbo biržą dėl leidimo dirbti išdavimo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jo profesija yra įtraukta į Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Pagal Lietuvos darbo biržos direktoriaus kiekvienų metų pusmečiui patvirtintą sąrašą tai būtų:

• suvirintojai;
• metalinių laivų korpusų surinkėjai;
• siuvėjai;
• tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai, turintys C, CE kategoriją

Šiuo metu didžiausias poreikis yra tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, taip pat nemažą dalį iš atvykstančių dirbti užsieniečių sudaro suvirintojai. Verslas dažnai pagrįstai kelia klausimus dėl vizos išdavimo ar neišdavimo terminų. Susitikimo metu Migracijos departamento atstovė pripažino, jog pagal Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo 76 punktą sprendimas dėl nacionalinės vizos išdavimo turi būti priimamas ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Tačiau nuo 2017 m. liepos mėn. Migracijos departamento sprendimai dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo priimami viršijant nustatytus terminus (t. y. sprendimai priimti per 45 kalendorines dienas, vėluojant 30 kalendorinių dienų). Šiuo metu priimami sprendimai dėl 2017 m. rugpjūčio 17 d. pateiktų prašymų (šiuo metu Migracijos departamente yra nagrinėjamas 691 prašymas išduoti nacionalinę vizą).

Didėja norinčių skaičius

Verslo atstovai supranta, jog susidariusią padėtį iš dalies lėmė 2017 m. išaugęs prašymų išduoti daugkartinę nacionalinę vizą skaičius: iki 2017 m. rugsėjo mėn. Migracijos departamente gauta daugiau prašymų negu per visus 2016 m. (3 558 prašymai (MD – 580), kai tuo tarpu per 2016 m. tai buvo 3 013). Prašymų išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, pateiktų LR diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, skaičius taip pat išaugo. Pavyzdžiui, 2016 m. – 14 148, 2017 m. (iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.) – 14 176. Tačiau verslas skatina greičiau reaguoti į augančius skaičius ir efektyviau pereiti prie skaitmeninių proceso valdymo būdų. Džiugu, jos priimtas sprendimas internetu pildomus prašymus nagrinėti pirmumo tvarka. Šiandien tik 10 proc. prašymų yra pateikiami internetu, todėl visos suinteresuotosios šalys raginamos naudotis efektyviais nepopieriniasi būdais.

Lietuvos pramoninkų konfederacija praneša, kad šiuo metu Vidaus reikalų ministerija rengia Vizų aprašo pakeitimo projektą. Taip pat Vidaus reikalų ministerija parengs ir teiks siūlymus Vyriausybei dėl LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo. Šiais teisės aktų pakeitimais bus siekiama supaprastinti vizos išdavimo procedūras, taip pat paspartinti prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimą. Taip pat bus ieškoma galimybių modernizuoti informacines sistemas, sukuriant sąsajas tarp informacinių sistemų ir valstybės registrų. Lietuvos pramonininkų konfederacija ir toliau aktyviai dalyvausime procesuose, būsime dialogo tarp institucijų ir verslo dalyviai bei iniciatoriai, prisidėsime prie efektyvių sprendimų paieškos.