Patalpų vėdinimas tradiciškai įsivaizduojamas kaip tiesiog langų atidarymas, tačiau šiais laikais yra daug efektyvesnių sprendimų.

Vienas tokių, naudojamų daugumoje pastatų, yra rekuperacinės (šilumą atgaunančios) sistemos, kurias naudojant galima ne tik pasiekti reikiamą oro apykaitą, bet ir sutaupyti nemažai energijos. Šiuo metu rinkoje yra rekuperacinių sistemų su įvairių tipų šilumokaičiais, filtrais, valdymo automatika, ortakių sistemos sprendimais ir kt. variacijomis. UAB „Leovira“, dirbanti šioje srityje jau virš 20 metų, gamina įvairius vėdinimo sistemų komponentus, gali pasiūlyti konsultacijas renkantis rekuperacinį įrenginį, priima užsakymus nestandartinei produkcijai ir, atsižvelgdama į individualius kliento poreikius, gali pasiūlyti tinkamiausius sprendimus. Svarbu, kad įranga būtų teisingai parinkta ir tinkamai naudojama. Tam būtina įvertinti triukšmo lygį, elektros sąnaudas, priežiūrą eksploatacijos metu ir kt. 

Faktoriai, lemiantys prastą mikroklimatą, arba „sergančio pastato“ sindromas

Vienas iš reiškinių, kurį sukelia nepakankamas vėdinimas, yra vadinamasis „sergančio pastato“ sindromas – tai būklė, kai pastate būti nekomfortiška, nemalonu, kartais ir nesaugu. Prastoms vidaus klimato sąlygoms gali turėti įtakos dulkės, pelėsiai ir bakterijos, kvapai, skersvėjai, anglies dioksidas ir kiti teršalai.

Paprastai patalpose kaupiasi dulkės, kurių šaltiniai yra žmonės, jų drabužiai, baldai, pastato konstrukcinės medžiagos, taip pat iš aplinkos atsklindantys teršalai, kaip žiedadulkės, išmetamųjų dujų suodžiai ir pan. Kvėpuojant tokiu oru, ilgainiui gali išsivystyti alergijos, plaučių ligos ar net vėžys.

Kita aktuali problema – pelėsis. Jis ne tik pablogina namo išvaizdą, bet ir rodo, kad būtina spręsti oro kokybės ir (arba) pastato konstrukcijos problemas. Ilgalaikis pelėsio ir bakterijų poveikis patalpose daro žalą žmonių sveikatai. Be to, šie teršalai yra gyvi organizmai, todėl jų dauginimąsi sunku sustabdyti. Tai pavojinga ne tik tiesiogiai žmonėms, bet ir pačiam pastatui, nes bakterijos ir pelėsis gali pabloginti struktūrinį pastato vientisumą.

Kvapai taip pat nėra nekaltas veiksnys. Nors jie tiesiogiai nedaro žalos žmogaus sveikatai, bet gali pabloginti žmogaus kvapo suvokimą, trukdyti dirbti, suerzinti ir sumažinti bendrą komforto lygį. Viena didžiausių problemų yra anglies dioksidas (CO₂), nes žmonės negali jo tiesiogiai pajausti. Mažesnės CO₂ koncentracijos nėra labai kenksmingos: žmonėms gali pasireikšti mieguistumas, nuovargis. Tačiau padidėjus koncentracijai problemos gali komplikuotis (ima svaigti galva ar net prarandama sąmonė).

 

 

 Rekuperacinės arba šilumą atgaunančios sistemos padeda ne tik pasiekti reikiamą oro apykaitą, bet ir sutaupyti nemažai energijos. Šiuo metu rinkoje yra rekuperacinių sistemų su įvairių tipų šilumokaičiais, filtrais, valdymo automatika, ortakių sistemos sprendimais ir kt. variacijomis. 

Skersvėjis yra nepageidaujamas santykinai greitas oro judėjimas, kurį sukelia slėgio skirtumai: nuolatinis skersvėjis, ypač jo naudojimas vėdinant patalpas, sukelia ne tik diskomfortą, bet ir, laikui bėgant, raumenų sustingimą ar net uždegimus.

Kaip pagerinti patalpų mikroklimatą ir sutaupyti

Analizuojant kiekvienos problemos priežastis, išryškėja aiškus modelis: dažniausiai nepatogumus galima išspręsti pagerinus ventiliacijos kokybę.

Daugeliu atvejų minimas rekuperatoriaus pranašumas prieš tradicinį vėdinimą yra oro filtravimas. Taip užkertamas kelias į patalpas patekti įvairiems teršalams, vabzdžiams ir t.t. Vis dėlto, pagrindinis pranašumas yra šildymui (arba vėsinimui) skirtų energijos sąnaudų sumažinimas. 

Rekuperatoriaus veikimo esmė – šilumokaityje vykstantys temperatūriniai mainai, kuomet iš lauko paimamas gaivus oras yra pašildomas šiluma, kuri sukaupiama iš išmetamo oro.

Ekonomija skaičiais