Mes dalyvavome Aplinkos ministerijoje svarstant pasiūlymą atidėti reikalavimą, jog naujai pradėti statyti pastatai pasiektų A energinio naudingumo klasę iki 2016 metų lapkričio. Ir pareiškėme, kad atidėjimą 10 mėnesių vertiname labai neigiamai.

Nuo 2012 metų, kai apie tai buvo paskelbta, praėjo 4 metai, ir visi, kas bent kiek mąstė apie tai, kad prasidės tokių pastatų statyba, pasiruošė. Rinkos dalyviai savo verslo modelius, veiklos strategiją šiemet metams kūrė planuodami, kad statys A energinio efektyvumo klasės pastatus. Pokyčiai nėra dideli, nes paprasčiausiai įvedamos dvi naujos dimensijos – sandarumas ir vėdinimas. Tokių pastatų jau dabar yra virš 60, ir tie, kurie pabandė, kitokių pastatų net nelinkę statyti.

Bet ruošėsi ne visi, nes dalis žmonių nenori pokyčių ir net nepabando, kad įsitikintų, jog tai yra efektyvu ir naudinga visiems, pradedant užsakovu ir baigiant vartotoju. Tiems, kurie nesiruošė, nespėjo išsiimti leidimų ir „žaidžia“ ties minimalia riba, siekdami imituoti pigumą, šis atidėjimas yra išsigelbėjimas. Manau, kad jų iniciatyva viskas ir įvyko.

Man gaila, kad Aplinkos ministerija nesilygiavo į tuos, kurie jau žengia aukštesnės energinio efektyvumo klasės keliu ir daro gerai, bet lygiuojasi su tais, kurie nieko nedaro. Mums toks sprendimas buvo netikėtas, nes yra įsipareigojimas Europos Komisijai ir jis turėjo būti įgyvendintas iki 2017 metų. Šie metai kaip tik būtų buvę pereinamieji, kai galėjo baigti darbus tie, kurie išsiėmę leidimus anksčiau. O dabar dar metams šios konvulsijos pratęstos, nors visiems aišku, kad žemesnės energinės klasės pastatai ateityje nebus statomi.

Mano nuomone, kaip tik reikėtų žingsniu lenkti valdžios reikalavimus – kai reikalaujama statyti A klasės pastatus, jau reikia statyti A+ klasės ir orientuotis į nulinės energijos pastatus. Tai perspektyvesnis kelias – užsiimti rinkos dalį, kad visi žinotų, jog ši bendrovė jau stato geresnius namus. Juk iš esmės A klasės reikalavimas yra reikalavimas statyti kokybiškesnius pastatus, kurių kokybė kontroliuojama – matuojamas jų sandarumas, o rangovai turi įgyvendinti projektus taip, kaip yra numatyta.

Kita vertus, rinkoje pastaruoju metu tendencija yra tokia, kad dauguma pirmiausia siekia įsigyti energiškai efektyvesnius butus, ir tik jeigu nėra pasiūlos, renkasi žemesnės klasės butą. Be abejo, jie vertina kainos ir kokybės santykį, bet kvadratinio metro kaina praktiškai nesiskiria, – skirtumas, kaip rodo rinkos tyrimai, tik keliasdešimt eurų už kvadratinį metrą. C energinio efektyvumo klasės butų kainos nuo A ir B skiriasi ženkliai, bet tokių nestato jau kelerius metus.

Nacionalinė pasyvaus namo asociacija prieš kurį laiką inicijavo ir prižiūri iki A klasės renovuojamą daugiabutį – tai rodo, kad viskas yra įmanoma, ir sąnaudos nepadidėja. Todėl šį atidėjimą mes vertiname kaip saviapgaulę, kai dar 10 mėnesių bus išduodami leidimai statyti neefektyvius pastatus, kurie didins renovuotinų pastatų dalį rinkoje. Gal renovuoti juos reikės po 10 metų, bet vis tiek reikės, nes visi sieks energinio efektyvumo.