Prieš 8 metus į Lietuvą iš Vokietijos UAB „TENKO Baltic“ inžinieriai atsivežė vieną iš patalpų šildymo būdų – kapiliarinį šildymą ir vėsinimą. Apie 300 individualių namų, sveikatingumo ir poilsio komplekso „Grand SPA Lietuva“ 4 žvaigždučių viešbučio „Dzūkija“, reabilitacijos centro „UPA“ Druskininkuose, banko Gedimino prospekte, biuro patalpų Gabijos gatvėje bei „Porche“ automobilių salono savininkai šią sistemą pasirinko, nes ji ne tik atstoja ir šildymo, ir kondicionavimo sistemą, bet ir užtikriną sveiką, malonų patalpų mikroklimatą.

Kapiliarinis šildymas šildo ne orą – kas nuo to keičiasi?

Nuotraukoje – viešbutis „Dzūkija“

Kapiliarinis šildymas – gana nesudėtinga sistema. Ploni 3,5 mm plastikiniai vamzdeliai, sujungiami į smulkų tinklelį ir prijungiami prie vandens tiekimo sistemos. Kapiliariniam šildymui skirtas kilimėlis gali būti klojamas ir ant gipso, ir po juo (lietuviai dažniausiai renkasi šį variantą), dedamas ant betono perdangos arba netgi paliekamas atviras. Taip pat šį kilimėlį galima iš dalies paslėpti įrengiant ažūrines lubas. 

Kapiliarinis šildymas nekuria oro judėjimo, skersvėjų, triukšmo – tai yra spinduliniu principu veikiantis šildymas. Jam veikiant šildomos ne oro masės, o kietieji kūnai – paviršiai, baldai, pats žmogus. Tai leidžia dirbantiems ar būnantiems patalpoje jaustis komfortiškiau.

„Žmogus iš esmės pats yra šildymo katilas – juk gamina šilumą. Jeigu iš žmogaus išeina daugiau šilumos, nei jis jos pagamina, jam yra šalta. Ir atvirkščiai: jei jis pagamina daugiau šilumos, nei gali išspinduliuoti į aplinką – karšta. Taigi jam reikia būti aplinkoje, kuri iš jo neabsorbuotų per daug šilumos, ir leistų jam išmesti perteklinę“, – paaiškina „TENKO Baltic“ technikos direktorius Laimonas Bugenis. 

Kapiliarinio šildymo būdas būtent ir remiasi šiuo principu – patalpoje žmogų supančių paviršių temperatūra palaikoma tokia, kad jis jaučiasi gerai ir žiemą, ir vasarą.

Dėl žemos šildymo paviršių temperatūros ir mažos konvekcijos išvengiama dulkių judėjimo, mažiau plinta ir bakterijos. Tai svarbu ne tik namus tvarkančioms ir vaikus auginančioms mamoms, bet ir gydymo įstaigų savininkams. Todėl Vokietijoje ir Austrijoje ši sistema dažnai naudojama ligoninėse, klinikose, bankuose, biurų pastatuose.

Biuruose baigsis ginčai dėl to, ar per šalta, ar per karšta

Nuotraukoje – kapiliarinis šildymas po ažūrinėmis lubomis

Viena iš didžiausių šiuolaikinių verslo centrų problemų yra kondicionavimo sistema. Kai patalpos didelės, reikia ir galingos bei sudėtingos kondicionavimo sistemos. Juk komfortiška darbo aplinka – jau nebe privalumas, o būtinybė. 

Tačiau net ir apsirūpinus pakankamai galingu kondicionieriumi, kyla ginčų: kažkas sėdi arčiau kondicionieriaus, kažkas – toliau, vienam šalta, antram – per karšta. Tokia situacija yra žinoma kone visų didesnių biurų darbuotojams.Tokią problemą sprendžia kapiliarinė šildymo-vėsinimo sistema lubose.

Pakanka vamzdeliais paleisti keliais laipsniais žemesnės temperatūros vandenį ir vėsa iškart jaučiama, be to, visoje patalpoje pasiskirsto tolygiai. Taip verslo centre arba individualiame name nebereikia tradicinės kondicionavimo sistemos – patalpa vėsinama per įrengtą šildymo sistemą lubose.

Kapiliarinis šildymas aktualus ir senuosiuose pastatuose

Biuro patalpų Vilniuje lubos su integruotais kapiliariniais kilimėliais ir su apšvietimu. „Tenko Baltic“ nuotrauka

Senesnės statybos namuose šildymo ar vėsinimo sistemos įrengimas paprastai yra didelis galvos skausmas savininkams. Kaip seną pastatą suremontuoti taip, kad jo energinė klasė būtų kuo aukštesnė, neišgriaunant didžiosios dalies konstrukcijų? 

Ir čia vienas iš sprendimo būdų galėtų būti kapiliarinis šildymas – antroji šildymo sistema pastate. Įrengiant šią sistemą, nereikia griauti sienų ir lubų. Renovuojant reikėtų į pasirinktus paviršius integruoti kapiliarinius kilimėlius ir atlikti likusius apdailos darbus.

Lietuvoje yra apie keliasdešimt tūkstančių pastatų, kurie yra saugomi, įrašyti į nekilnojamojo turto vertybių sąrašą. Pažiūrėti gražu, tačiau, ar kada nors pagalvojote, kaip restauratoriai turėtų apšildyti bažnyčią ar pilies bokštą? Kur pasisuksi, ten – vertingi lipdiniai, freskos, senovinės konstrukcijos. 

Atsakymą pasufleruosime faktu: Vokietijoje kapiliarinis šildymas yra sumontuotas 12 amžiaus pilyje (o, kad viduramžių karaliai būtų žinoję apie tokią sistemą!). Kai kuriose senosiose Vokietijos bažnyčiose kapiliarais šildomi net mediniai klauptai. Ir tokia sistema yra vienintelis šilumos šaltinis tokiame objekte. XVI–XVII amžiaus mūruose kapiliariniais kilimėliais dengiami balkiai, vidinės sienos. Su šia sistema ir Lietuvoje būtų galima apšildyti kultūros paveldo objektus, nieko negriaunant, nesugadinant.

Mažesnėmis sąnaudomis – didesnis efektas

Nuotraukoje – sistema, dengiama gipso kartono lakštais

Apskaičiuota, kad patalpos pašildymas 1 papildomu laipsniu išeikvoja vidutiniškai 6 proc. daugiau energijos per metus. Tai reiškia, kad norint pašildyti patalpą 5 laipsniais, sunaudojama 30 proc. daugiau energijos. Visa tai vėliau pavirsta į skaičius šildymo sąskaitose. 

Kapiliarinio šildymo efektyvumo paslaptis – spindulinis šildymas. Kitaip tariant, šildomas ne oras, o žmogų supantys paviršiai ir daiktai – lubos, sienos, grindys, baldai. Taip sukuriama maloni, komfortiška aplinka, bet taip pat oro temperatūra gali būti iki 3 laipsnių žemesnė.

Kadangi kapiliariniai vamzdeliai išdėstyti labai tankiai ir yra prie pat paviršiaus, šildymui į juos užtenka leisti vos 30-ies laipsnių temperatūros vandenį. Tai – ypač efektyvu, jei ši sistema sujungta su geoterminiu, aeroterminiu šildymu arba šildoma dujiniu kondesaciniu katilu. 

Maloni vėsa ir jauki šiluma – akimirksniu

Kitas aspektas – laikas, per kurį pavyksta įšildyti patalpą. Jis tiesiogiai priklauso nuo šildymo sistemos inertiškumo. Tradicinis grindinis šildymas paprastai turi įkaitinti grindis, kad nuo jų įšiltų visa patalpa. Ir tai užtrunka.

Kapiliarinio šildymo atveju – paprasčiau, kapiliarai yra išdėstyti vos 3 mm gylyje nuo sienų, lubų paviršiaus, todėl šiluma jaučiama iškart.

Šis efektas jaučiamas ir tuomet, kai reikia būstą atvėsinti: pakanka į sistemą tiekti 16–18 laipsnių temperatūros šaltą vandenį ir netrukus patalpoje pajusite gaivią vėsą. Sujungus sistemą su geoterminiu šildymu, nemokama vėsa tiekiama tiesiai iš grunto, be to, nereikia keisti kondicionieriaus filtrų ir sugedusių ventiliatorių.

Parodoje RESTA įmonę rasite 4.04 (4-ta salė)

 

Reklama

Bendrovės „TENKO Baltic“ iliustr.