Daugelis į vidaus rinką orientuotų sektorių atsitiesia sparčiai, o kai kurie net viršija iki pandemijos buvusį lygį, tačiau eksportuotojų nuotaikas temdo itin didelis neapibrėžtumas. Naujų paskolų suteikiama vis dar mažiau nei iki pandemijos, bet kreditavimo paklausa rodo atsigavimo ženklų, skelbia Lietuvos bankas.

„Naujausias BVP rezultatas patvirtino – dėl pandemijos šoko ankstesnis ketvirtis šalies ekonomikai buvo giliausia duobė nuo 2009 m. finansų krizės. Kiti operatyviau ekonomikos temperatūrą pamatuojantys rodikliai atskleidžia, kad šiuo metu didelė dalis ūkio sektorių iš duobės jau arba beveik išsiropštė. Vis dėlto neapibrėžtumas, ypač eksporto rinkose, tebėra itin didelis, atsigavimas yra labai nevienodas ir trapus, tad ekonomikos skatinimo priemones turime taikyti preciziškai tiksliai ir apgalvotai“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Bendras pirmojo pusmečio Lietuvos BVP pokytis sudarė –5,4 proc. Ekonominį nuosmukį įvairūs sektoriai išgyveno skirtingai.

Karantino metu reikšmingų sukrėtimų patyrė nekilnojamojo turto rinka: senos statybos butų parduota perpus mažiau, o naujos statybos būstų prekyba po itin aktyvios metų pradžios beveik sustojo. Būstų kainų augimas sulėtėjo iki maždaug 5, o būsto nuoma atpigo 5–10 proc. Vis dėlto šiek tiek didėjantis būsto paskolų srautas rodo pamažu grįžtantį pirkėjų susidomėjimą nekilnojamuoju turtu. Komercinio nekilnojamojo turto rinka, pastaraisiais metais itin sparčiai besiplėtojusi Vilniuje ir Kaune, kol kas nerodo ženklų, kad būtų stabdomi įsibėgėję biurų projektai. Jei komercinio nekilnojamojo turto pasiūla ir toliau reikšmingai didės, o ekonomika sparčiai neatsigaus, kyla rizika, kad sostinėje gerokai padidės biurų neužimtumas, todėl ateityje galimas nuomos kainų ir nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas.

Juodžiausią mažmeninei prekybai balandžio mėnesį labiausiai karantino apribojimų paveikta maitinimo ir gėrimų tiekimo (barai, kavinės, restoranai) veikla susitraukė 70, o tekstilės, drabužių ir avalynės prekyba krito 72 proc.

Gegužės mėn. mažmeninės prekybos įmonių apyvarta pradėjo atsigauti, o birželio mėn. jau grįžo į lygį, buvusį iki karantino. Vis dėlto kai kurių sektorių, pavyzdžiui, maitinimo ir gėrimų tiekimo pardavimai vis dar maždaug ketvirtadaliu mažesni nei prieš metus.

Sodros fiksuojami darbuotojų skaičiaus pokyčiai rodo, kad nuo birželio mėn. sparčiai atsigauna vienas labiausiai per pandemiją nukentėjusių ir sezoniškumo veikiamas apgyvendinimo sektorius, daugėja darbuotojų prekyboje, statyboje, pramogų ir poilsio sektoriuose.

Tačiau yra veiklų, kuriose padėtis negerėja.

Kovo–balandžio mėn. apdirbamosios gamybos darbuotojų skaičius smarkiai sumažėjo, o vėliau nesikeitė, t. y. neatsigavo. Panašios tendencijos buvo ir daugelyje verslas–verslui priklausančių paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, verslo aptarnavimo ar profesinių paslaugų (rinkodaros, apskaitos, teisės, konsultavimo, inžinerijos, architektūros).

Darbo užmokesčio pokyčiai rodo atsigavimo ženklų. Iki pandemijos atlyginimai daugumoje veiklų augo apie 9–10 proc., kovo–gegužės mėn. augimas buvo sulėtėjęs iki 3–5 proc., o naujausi birželio mėn. duomenys rodo, kad atlyginimų augimas ima atsigauti, o augimo sparta netgi siekia lygį, koks buvo iki pandemijos. Vis dėlto iš vieno mėnesio pokyčio dar anksti spręsti, ar šis atsigavimas yra tvarus.

Į vidaus rinką orientuoti sektoriai rodo stipresnių ar silpnesnių, bet atsigavimo ženklų, bet to kol kas negalima pasakyti apie eksporto raidą.

Lietuvos prekių eksportui juodžiausias buvo gegužės mėn.: tuomet, palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, eksportas susitraukė penktadaliu, ir tai buvo didžiausias nuosmukis nuo 2010 m. Mažėja daugelio prekių grupių prekių eksportas, o didžiausią dalį lietuviškos kilmės prekių eksporto nuosmukio lemia medienos ir jos gaminių, mašinų ir įrenginių bei žemės ūkio ir maisto produktų eksportas.

Prekių importas krinta dar sparčiau nei eksportas. Balandžio mėn. importo metinis nuosmukis siekė 29 proc., o gegužės mėn. jis dar pagilėjo iki 34 proc., ir tai kelia klausimų dėl ekonomikos augimo ateityje, kadangi labiausiai nuosmukį lėmė sumažėjęs investicinių prekių, t. y. gamybos įrenginių, bei žaliavų ir kitų gamyboje naudojamų produktų importas. Toks didelis sumažėjimas rodo, kad įmonės labai sumažino investicijas ir optimizavo turimas atsargas, o neapibrėžtumas dėl ateities plėtros yra labai didelis. Optimizmo verslui nesuteikė ir TVF birželio mėn. pablogintos didžiausių pasaulio ekonomikų susitraukimo šiais metais prognozės: euro zonos – nuo –7,5 iki –10,2, JAV – nuo –5,9 iki –8, Kinijos augimas apkarpytas nuo +1,2 iki +1 proc.

Finansų sektoriuje antrąjį ketvirtį ir toliau didėjo būsto paskolų portfelis (+8,8 %), ir tai iš dalies kompensavo verslo (–9,2 %) ir vartojimo bei kitų paskolų (–1,1 %) portfelių nuosmukius. Tad bendras privačiojo sektoriaus paskolų portfelis susitraukė beveik 1 proc. – iki maždaug 20 mlrd. Eur.

Verslo kreditavimas (kredito įstaigų paskolos) kovo–birželio mėn. sumažėjo beveik perpus – iki 390 mln. Eur. Tačiau šį sumažėjimą daugiausia kompensavo valstybės paskolos ir garantijos labiausiai nukentėjusiems sektoriams. Jau panaudotos šių priemonių lėšos sudaro 336 mln. Eur.

Taigi bendras verslo kreditavimo srautas (726 mln. Eur) buvo 70 mln. Eur mažesnis nei pernai atitinkamu metu (796 mln. Eur).

Šaltinis – Lietuvos bankas