Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai sako, kad Naujamiestis yra perspektyviausias sostinės rajonas, kurio patrauklumas tiek gyventojams, tiek verslams kurtis nuolat auga. Urbanistai pažymi, kad ši sostinės dalis išsiskiria savo įvairumu, o kartu – atvirumu alternatyvai ir kūrybiškumui, dėl to Naujamiesčio plėtra tampa dar unikalesnė.

Aktyvumas Naujamiestyje – išskirtinis

NT konsultantų duomenimis, šiuo metu Naujamiestyje yra 29 biurų pastatai, planuojami dar 3 nauji. Užbaigus statybas šiame rajone verslo patalpoms tinkamas plotas pasipildys 27,7 tūkst. kv. m. Dar apie 3,3 tūkst. kv. m prekybinės paskirties patalpų bus įrengta naujai statomų būsto kvartalų pirmuosiuose aukštuose. Greta centro esantis Naujamiestis išsiskiria čia įgyvendinamų NT projektų gausa ir įvairove.

Tačiau neišnaudotų erdvių tolimesnei plėtrai Naujamiestyje dar yra likę ir tai leidžia tikėtis spartesnės tolimesnės šios miesto dalies augimo. Naujamiestyje įgyvendinami tiek gyvenamųjų namų, tiek administracinių patalpų ir net viešbučių projektai. Vyksta ir naujos statybos, ir senų gamyklinių patalpų renovacija bei transformavimas į naujos paskirties ir funkcijų vietas. Kuriasi ir naujos koncepcijos paslaugų vietos – tokios kaip daugelį maitinimo vietų po vienų stogu suburiantys gastronomijos „turgūs“. Naujamiestyje taip pat yra bene didžiausia pasiūla netradicinių gyvenamųjų ar darbo erdvių – studijų, loftų. 

Planuose – daugiau būstų ir biurų

Ypač didelį susidomėjimą Naujamiesčiu demonstruoja gyvenamojo būsto vystytojai, čia yra ir didžiausia loftų koncentracija mieste. Kartu planuojami ir jau vystomi daugiafunkciniai ar verslo kompleksai.

Neseniai paskelbta, kad iki šiol apleistas bendrovei „Lelija“ priklausantis pastatas Naugarduko gatvėje virs daugiabučių ir biurų kompleksu. Didesnę teritoriją užima ir buvusios popieriaus gamyklos teritorijoje šiuo metu „Eika“ vystomas daugiafunkcis projektas. Panerių, Švitrigailos gatvėse sklypą įsigijo ir „Hanner“, kuri čia statys daugiabučius ir biurų pastatą. Artimiausiu metu keisis ir buvusios „Spartos“ gamyklos teritorija, kur rekonstruojamuose pastatuose bus įrengtos biurų patalpos.

Naujamiestis anksčiau buvo industrinis rajonas, todėl jame likę daug nebenaudojamų gamyklų patalpų, kurios labai vertinamos vystytojų. Be to, rajone yra likę ir vis dar veikiančių gamyklų, kurios, tikėtina, ateityje persikels toliau nuo miesto centro ir užleis vietą naujiems projektams vystyti. 

Vystytojų dėmesys Naujamiesčiui neatsitiktinis. Pastaraisiais metais šį rajoną kaip patrauklią vietą gyventi ypatingai atrado jauni žmonės, kuriems svarbu būti arti miesto centro, turėti patogų susisiekimą su kitomis sostinės dalimis. Kartu Naujamiestyje yra įsikūrę ir nemažai įstaigų, verslų, dėl kurių šiame rajone vyksta aktyvus gyvenimas ir esama palankių sąlygų tolimesnei paslaugų infrastruktūros plėtrai.

Traukia kūrybinės klasės atstovus

Urbanistas Martynas Marozas pažymi Naujamiesčio patrauklumą kūrybinės klasės atstovams ir verslams, kurie rajone gali rasti jiems tinkamų nestandartinių patalpų už santykinai žemesnę kainą.

„Naujamiestis tapo savotiška užuovėja mažiau standartinėms iniciatyvoms, į kūrybiškumą orientuotiems verslams ir žmonėms. Čia gali egzistuoti tokios iniciatyvos, kurios pačiame centre ar Senamiestyje greičiausiai neišsilaikytų. Pavyzdžiui, jei centrinėse miesto gatvėse be akį patraukiančios vitrinos ar iš toli matomos iškabos kavinei ar restoranui sėkmingai veikti būtų itin sunku, tai Naujamiestyje išsilaikyti ir žmonių pritraukti kai kuriais atvejais sugeba net ir kur nors buvusių gamyklų kiemuose „pasislėpusios“ kavinukės, restoranėliai ar barai. Tai iš dalies lemia kūrybinės klasės, vertinančios alternatyvą, koncentracija“, – pranešime cituojamas M. Marozas.

Tačiau urbanistas pažymi, kad Naujamiesčio gyvybingumui labai svarbūs ne tik kūrybiški verslai, bet įvairovė, daugiafunkciškumas, kuriuo rajonas pasižymi. Šalia menininkų studijų ar kūrybinių verslų čia sėkmingai veikia ir automobilių servisai, elektronikos taisyklos, gamybinės įmonės, kitos įvairaus pobūdžio įstaigos.

Ragina išsaugoti įvairovę

„Tai sukuria dinamišką aplinką, subalansuotą ekosistemą, kuri yra palanki tiek gyventojams, tiek paslaugų, tiekėjams ir rajone besikuriantiems verslams. Dėl to norėtųsi, kad ta Naujamiesčio įvairovė būtų išsaugota. Tam svarbu, kad nauji projektai rajone būtų vykdomi atsižvelgiant į šios vietos daugiafunkciškumą. Pavyzdžiui, naujų gyvenamųjų namų kvartalai neturėtų apsitverti tvoromis, pirmuosius jų aukštus verta paskirti įvairių paslaugų tiekėjams, biurams, parduotuvėlėms, o namų prieigose ir kiemuose galima įrengti atviras viešąsias erdves“, – sako M. Marozas.

Urbanisto teigimu, svarbu ir NT ir jo nuomos kainos – jei jos sparčiai augs, tai gali išstumti iš rajono minėtas alternatyvias iniciatyvas, smulkesnius verslus ir žemesnes pajamas gaunančius gyventojus. Tai neabejotinai atsilieptų ir šios miesto dalies gyvybingumui.

„Su centru besiribojantys rajonai daugelyje Vakarų miestų tampa gyvybingumu ir įvairialypumu pasižyminčiomis teritorijomis. Tie verslai ar iniciatyvos, kurioms centras yra per brangus, dažnai sau vietą randa šalia jo. Būtent tai galima stebėti Vilniaus Naujamiestyje ar Stoties rajone. Pastarasis taip pat pasižymi panašia dinamika ir galimybėmis kaip ir Naujamiestis. Kuo tokių gyvybingų rajonų centrinėse miesto dalyse daugiau, tuo, mano manymu, miestui ir jo gyventojams yra geriau“, – pranešime cituojamas M. Marozas.