Kas laukia paveldo, jei nebus kas juo rūpinasi?
Vaiva SAPETKAITĖ 2016-04-20 06:30
Kultūros paveldo objektų Lietuvoje daug. Pastaraisiais metais jų restauravimui, pritaikymui visuomenės reikmėms skirtas didelis finansavimas, o ateinančiais metais jis dar kils. Deja, specialistai skambina pavojaus varpais – trūksta gebančių juose dirbti.

„Anapilio“ rūsio restauracija. Palangos savivaldybės nuotr.
Kultūros paveldo objektuose besispecializuojančios įmonės „2shaku“ vadovas Rolandas Janulis neslepia, kad padėtis tikrai prasta – įdarbinti kvalifikuotų paveldo statinių inžinierių beveik neįmanoma. To priežastis primityvi – ilgą laiką tokių specialistų Lietuvoje niekas neruošė, tad ko dar galėtume tikėtis?
„Nerandame tokių darbuotojų – jų labai trūksta. Iš padėties sukamės įvairiai: patys imamės juos apmokyti arba prireikus kviečiamės nuo seno žinomus specialistus, kurie neretai jau priartėję prie pensinio amžiaus. Rinka tokiais žmonėmis tarsi dalinasi“, – papildo bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys, pridėdamas, kad jaunesnių kvalifikuotų darbuotojų rinkoje praktiškai nepamatysi.
Nors Kauno technikos kolegija šiemet ėmėsi rengti paveldo statinių inžinierius, geriausiu atveju jų kasmet galėtų priimti apie pusšimtį, o tai sudėtingos situacijos vis vien dar ilgai neišspręstų.
Stygių pajautė dėl ES
R. Janulis pabrėžia, kad jau dabar ryškus tokio tipo specialistų trūkumas dar labiau išryškės dėl didėsiančių ES skiriamų lėšų paveldosaugai: „Didžioji dalis paveldosaugos projektų yra remiami ES. Palyginti daug lėšų skirta dar 2007–2013 m. ES finansiniu laikotarpiu ir dar daugiau istorinių pastatų bus restauruojama 2014–2020 metais. Šiame etape darbai vyks dar intensyviau. Viskas turėtų įsibėgėti nuo 2017 m.: nors naujasis etapas jau prasidėjęs, atrinkti objektai dar nėra aiškūs.“
Kartu su ES finansuojamais projektais vykdomi ir valstybės remiami projektai. Nors čia apimtys mažesnės, lėšų restauravimo darbams skiriama nuolat. Taip pat sulaukiama finansavimo ir iš įvairių fondų.
Ironiška: šiuo metu Lietuva turi unikalias galimybes išsaugoti ir atkurti savo vertingą istorinį palikimą, tačiau, kaip neretai nutinka, patys nupjovėme šaką, ant kurios sėdėjome.
Paveldo objektuose dirba bet kas?
O kodėl netinka statybos inžinieriai – argi jų įgytas išsilavinimas tokiems darbams netinkamas? R. Janulis nukerta, kad dėl to, jog Lietuvoje tai dažnai praktikuojama, ir kenčia restauravimo kokybė ar istorinės vertybės apskritai būna sunaikinamos. Reikia įsisavinti, kad tai – atskira ir daug specifinio įdirbio reikalaujanti sritis.
„Paminėsiu tikrą pavyzdį iš gyvenimo: vienam vyresnio amžiaus statybos vadovui paskyrė dirbti prie paveldo objekto. Ten buvo išlikę vertingi profiliuoti stogo karnizai, o jis jau kūrė planus, kaip pakabinti klojinius ir viską išbetonuoti. Jis net nepagalvojo, kad betonuoti apskritai negalima, nes anuomet betonas nenaudotas, o reikia atmūryti ir karnizą padaryti tokiu, kokiu buvo. Gerai, kad architektas išgirdo jį apie tai kalbant ir šis buvo nušalintas, – pasakoja R. Janulis. – Dažnai statybininkai tiesiog nesupras, kodėl kažką daryti sudėtingiau, jei galima paprasčiau. Bėda ta, kad dabar užtenka baigti statybos inžineriją, tada gauti atestatą Kultūros paveldo departamente, ir viskas.“
Tuo metu A. Šlenys į tai žiūri paprasčiau: juk paveldo objektuose reikia atlikti skirtingo sudėtingumo darbus ir kai kuriems jų užtenka paprastesnio paruošimo darbininkų. Juk nėra taip, kad pasirinkimas būtų didelis.
„Žinoma, yra rimtų, sudėtingų darbų, kuriems gerai atlikti reikia daug patirties. Ką gero galėtų padaryti trumpus mokymus praėjęs žmogus?“, – svarsto verslininkas.
KPD: aukštesnę kategoriją gauti nėra paprasta
Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Aušrelė Racevičienė patikina, kad gauti prie sudėtingų paveldo darbų teisę suteikiantį atestatą nėra taip paprasta.
„Yra atitinkami įstatymai, specialistų atestavimo taisyklės, kur yra išdėstyti atestavimo reikalavimai. Jei žmogus atitinka formalius išsilavinimo reikalavimus, atsako į Atestavimo komisijos klausimus, išlaiko žinių testą, bet neturi patirties dirbant prie paveldo objektų, jis gaus žemiausią kategoriją, leidžiančią dirbti tik kultūros paveldo objekto teritorijoje. Kai įgaus patirties, išsiugdys reikiamų gebėjimų, galės prašyti aukštesnės“ – sako ji.
Anot jos, praktinė patirtis, darbo stažas paveldo objektuose yra įrašyti kaip privalomi reikalavimai norint gauti teisę dirbti prie svarbesnių darbų: „Žmogui pradėti dirbti reikia leisti visada – tik kilti jis turi pagal įgytą patirtį ir žinias.“
Taigi, turime problemą, kuri artimiausiais metais tik aštrės dėl išaugsiančio ES finansavimo. Nors kol kas paveldo srityje dirbusios įmonės šiaip taip sukasi, nežinia, kas laukia ateityje. Tikėkimės, kad vėjais nepaleisime po kojomis nukritusios galimybės.
„Nerandame tokių darbuotojų – jų labai trūksta. Iš padėties sukamės įvairiai: patys imamės juos apmokyti arba prireikus kviečiamės nuo seno žinomus specialistus, kurie neretai jau priartėję prie pensinio amžiaus. Rinka tokiais žmonėmis tarsi dalinasi“, – papildo bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys, pridėdamas, kad jaunesnių kvalifikuotų darbuotojų rinkoje praktiškai nepamatysi.
Nors Kauno technikos kolegija šiemet ėmėsi rengti paveldo statinių inžinierius, geriausiu atveju jų kasmet galėtų priimti apie pusšimtį, o tai sudėtingos situacijos vis vien dar ilgai neišspręstų.
Stygių pajautė dėl ES
R. Janulis pabrėžia, kad jau dabar ryškus tokio tipo specialistų trūkumas dar labiau išryškės dėl didėsiančių ES skiriamų lėšų paveldosaugai: „Didžioji dalis paveldosaugos projektų yra remiami ES. Palyginti daug lėšų skirta dar 2007–2013 m. ES finansiniu laikotarpiu ir dar daugiau istorinių pastatų bus restauruojama 2014–2020 metais. Šiame etape darbai vyks dar intensyviau. Viskas turėtų įsibėgėti nuo 2017 m.: nors naujasis etapas jau prasidėjęs, atrinkti objektai dar nėra aiškūs.“
Kartu su ES finansuojamais projektais vykdomi ir valstybės remiami projektai. Nors čia apimtys mažesnės, lėšų restauravimo darbams skiriama nuolat. Taip pat sulaukiama finansavimo ir iš įvairių fondų.
Ironiška: šiuo metu Lietuva turi unikalias galimybes išsaugoti ir atkurti savo vertingą istorinį palikimą, tačiau, kaip neretai nutinka, patys nupjovėme šaką, ant kurios sėdėjome.
Paveldo objektuose dirba bet kas?
O kodėl netinka statybos inžinieriai – argi jų įgytas išsilavinimas tokiems darbams netinkamas? R. Janulis nukerta, kad dėl to, jog Lietuvoje tai dažnai praktikuojama, ir kenčia restauravimo kokybė ar istorinės vertybės apskritai būna sunaikinamos. Reikia įsisavinti, kad tai – atskira ir daug specifinio įdirbio reikalaujanti sritis.
„Paminėsiu tikrą pavyzdį iš gyvenimo: vienam vyresnio amžiaus statybos vadovui paskyrė dirbti prie paveldo objekto. Ten buvo išlikę vertingi profiliuoti stogo karnizai, o jis jau kūrė planus, kaip pakabinti klojinius ir viską išbetonuoti. Jis net nepagalvojo, kad betonuoti apskritai negalima, nes anuomet betonas nenaudotas, o reikia atmūryti ir karnizą padaryti tokiu, kokiu buvo. Gerai, kad architektas išgirdo jį apie tai kalbant ir šis buvo nušalintas, – pasakoja R. Janulis. – Dažnai statybininkai tiesiog nesupras, kodėl kažką daryti sudėtingiau, jei galima paprasčiau. Bėda ta, kad dabar užtenka baigti statybos inžineriją, tada gauti atestatą Kultūros paveldo departamente, ir viskas.“
Tuo metu A. Šlenys į tai žiūri paprasčiau: juk paveldo objektuose reikia atlikti skirtingo sudėtingumo darbus ir kai kuriems jų užtenka paprastesnio paruošimo darbininkų. Juk nėra taip, kad pasirinkimas būtų didelis.
„Žinoma, yra rimtų, sudėtingų darbų, kuriems gerai atlikti reikia daug patirties. Ką gero galėtų padaryti trumpus mokymus praėjęs žmogus?“, – svarsto verslininkas.
KPD: aukštesnę kategoriją gauti nėra paprasta
Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Aušrelė Racevičienė patikina, kad gauti prie sudėtingų paveldo darbų teisę suteikiantį atestatą nėra taip paprasta.
„Yra atitinkami įstatymai, specialistų atestavimo taisyklės, kur yra išdėstyti atestavimo reikalavimai. Jei žmogus atitinka formalius išsilavinimo reikalavimus, atsako į Atestavimo komisijos klausimus, išlaiko žinių testą, bet neturi patirties dirbant prie paveldo objektų, jis gaus žemiausią kategoriją, leidžiančią dirbti tik kultūros paveldo objekto teritorijoje. Kai įgaus patirties, išsiugdys reikiamų gebėjimų, galės prašyti aukštesnės“ – sako ji.
Anot jos, praktinė patirtis, darbo stažas paveldo objektuose yra įrašyti kaip privalomi reikalavimai norint gauti teisę dirbti prie svarbesnių darbų: „Žmogui pradėti dirbti reikia leisti visada – tik kilti jis turi pagal įgytą patirtį ir žinias.“
Taigi, turime problemą, kuri artimiausiais metais tik aštrės dėl išaugsiančio ES finansavimo. Nors kol kas paveldo srityje dirbusios įmonės šiaip taip sukasi, nežinia, kas laukia ateityje. Tikėkimės, kad vėjais nepaleisime po kojomis nukritusios galimybės.
Objektai. Technologijos. Verslas
2023-03-27 13:38
Vilniaus senamiesčio centre, šalia Rotušės, atidaromas „Radisson Hotel Group“ aukščiausios prabangos prekės ženklo viešbutis „Radisson Collection Astorija Vilnius“. Jis pakeitė iki pastato renovacijos ten pat veikusį „Radisson Blu“ viešbutį. Tai pirmasis „Radisson Collection“ viešbutis Lietuvoje ir ...
2023-03-27 07:53
Kompanija „Doosan Infracore“ (HDI) paskelbė, kad keičia statybinės technikos DOOSAN prekės ženklą ir pristato naująjį prekės ženklą – DEVELON.
2023-03-25 10:53
Praėjusią savaitę AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) per Nasdaq pranešė, kad ketina teistis su buvusiu įmonės vadovu Daliumi Gesevičiumi.
2023-03-24 09:25
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Eika“ sostinės Visorių rajone plėtoja gyvenamųjų namų kvartalą „Metų laikai“, kuriam siekiama gauti tvarumo sertifikatą „BREEAM In-Use“. Tai įmonės istorijoje pirmasis gyvenamas projektas, kuriam siekiama gauti tarptautinį pastatų tvarumo ženklą, atpažįstam...
2023-03-22 11:21
Praėjusių metų rugsėjo 1-ąją, užbaigus I etapo patalpų kapitalinį remontą, Vilniaus centre duris atvėrė nauja bei modernizuota „Erudito Licėjaus“ mokykla. Šią rekonstrukciją atliko tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“, dabar pasirašiusi virš 4 mln. eurų vertės sutartį dėl II etap...
2023-03-22 07:24
Moderni architektūra, saugumas, gera garso ir šilumos izoliacija. Tai yra savybės, kurias garantuoja profilių sistema GEALAN-LINEAR®. Dar vienas svarbus jos išskirtinumas šiuolaikinėje rinkoje – suderinamumas su kitomis sistemomis, galimybė panaudoti kitų sistemų priedus, iki minimumo sumažinant ski...
2023-03-21 07:35
Moduliniai konteineriai yra universalus gaminys su itin plačiomis panaudojimo galimybėmis: juose gali būti įrengiamos biuro ar sandėliavimo patalpos, kirpyklos ar krautuvėlės, mokyklos arba vaikų darželiai, pirtys – panaudojimo galimybės beveik tokios pat, kaip ir tradicinės statybos pastatų.
2023-03-20 07:45
„Teriva“ sistema – tai efektyvus sprendimas pigiai, lengvai ir greitai sumontuoti perdangas naujos statybos ir renovuojamuose pastatuose net ir tada, kai pastato išplanavimas sudėtingas, nepatogios montavimo sąlygos.
2023-03-17 11:34
Kovo 7 d. didžiausia Lietuvos energetinės infrastruktūros statybos bendrovė „Žilinskis Group“ Švedijoje įsteigė savarankišką akcinę bendrovę Zilinskis & Co AB, kuri vystys naujų aukštos įtampos oro linijų ir pastočių statybą bei esamų rekonstrukcijas. Iki tol Žilinskis ir Co, UAB Švedijoje beveik de...
2023-03-17 11:10
Pasirengimas Mindaugo g. 12, Vilniuje esančio pastato atnaujinimui vyksta pilnu tempu. Šiuo metu vyksta šio pastato pritaikymo valstybės institucijų veiklai projektavimo darbai. Planuojama, kad pastate įsikurs net 8 valstybės įstaigos, bus sukurta daugiau nei 700 šiuolaikiškų darbo vietų. Įgyvendinu...
2023-03-15 14:51
Šių metų pradžioje startavus pagrindiniams Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybų darbams – balandžio viduryje bus sumontuotos beveik visos pagrindinės pastato konstrukcijos – laikančiosios kolonos. Anot Lietuvos oro uostų atstovų, darbai jau įsibėgėjo ir balandžio mėnesį bus galima p...
2023-03-15 09:25
Jau visai netrukus Latvijos sostinės Rygos centre iškils modernus verslo centras, šalia kurio duris atvers ir milžiniškas daugiafunkcinis pastatas su šiuolaikiškai išvystyta infrastruktūra. Šio pastatų komplekso, pavadinto „Preses Nama Kvartāls“ (liet. „Spaustuvės kvartalas“), pirmojo etapo įgyvendi...
2023-03-13 16:54
Metų pradžioje prasidėjo intensyvios naujojo keleivių išvykimo terminalo Vilniaus oro uoste statybos. Planuojama, kad pirmieji keleiviai iš šio terminalo išvyks 2025 m. pradžioje. Pasak Kristinos Greičiūtės, Lietuvos oro uostų aplinkosaugos projektų vadovės, naujasis terminalas bus didelio pokyčio p...
2023-03-13 12:04
Šalia Klaipėdos, Gindulių gyvenvietėje, pradedamas statyti naujas prekybos paskirties pastatas, kuriame įsikurs „Maxima“ prekybos tinklo parduotuvė. Į naujo prekybos centro Klaipėdos rajone statybas planuojama investuoti 3,2 mln. eurų.
2023-03-13 05:11
Daugiau nei dešimtmetį Klaipėdos rajono gyventojų lauktas projektas – Gargždų daugiafunkcis sporto centras – virsta realybė. Dariaus ir Girėno gatvėje, Gargžduose, kur po pustrečių metų iškils moderni sporto salė bei baseinas, įkasta simbolinė kapsulė ateities kartoms, žyminti realių statybos darbų ...
2023-03-10 09:09
Vilniaus stoties rajone atsiras daugiau gyvybės ir erdvės – Vilniaus miesto savivaldybė planuoja apleistos Šv. Stepono bažnyčios teritorijos tvarkymo darbus. UAB „Vilniaus planas" parengtam Šv. Stepono skvero projektui jau gautas statybos leidimas.
2023-03-09 11:11
Vilniuje, Lvivo gatvėje, bendrovės RELEVEN vystomas gyvenamosios ir biurų paskirties aukštuminis kvartalas nuo šiol bus žinomas „Horizontų“ pavadinimu. Modernų gyvenimo ir darbo būdą siūlysiančiam projektui bendrovė numatė skirti 200 mln. EUR. Tai – viena didžiausių investicijų į tokio tipo nekilnoj...
2023-03-09 10:45
Kovo 8 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) iškilmingai atidarytas jungtinių mokslų laboratorijų – Mechanikos, Elektronikos bei Transporto inžinerijos fakultetų –centras.
2023-03-07 12:10
Pastato, kurį vilniečiai iki šiol žinojo kaip Vilniaus centrinį paštą, koridoriai prisipildė studentų. Čia veiklą pradėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. ISM atstovai teigia, kad rekonstruojant unikalų statinį svarbiausia buvo užtikrinti erdvių funkcionalumą, tvarumą ir išsaugoti architektū...
2023-03-07 08:56
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“ persikėlė į naują biurą savo išplėtotame pastate Vilniuje, Kintų g. 11.