Kultūros paveldo objektuose besispecializuojančios įmonės „2shaku“ vadovas Rolandas Janulis neslepia, kad padėtis tikrai prasta – įdarbinti kvalifikuotų paveldo statinių inžinierių beveik neįmanoma. To priežastis primityvi – ilgą laiką tokių specialistų Lietuvoje niekas neruošė, tad ko dar galėtume tikėtis?

„Nerandame tokių darbuotojų – jų labai trūksta. Iš padėties sukamės įvairiai: patys imamės juos apmokyti arba prireikus kviečiamės nuo seno žinomus specialistus, kurie neretai jau priartėję prie pensinio amžiaus. Rinka tokiais žmonėmis tarsi dalinasi“, – papildo bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys, pridėdamas, kad jaunesnių kvalifikuotų darbuotojų rinkoje praktiškai nepamatysi.

Nors Kauno technikos kolegija šiemet ėmėsi rengti paveldo statinių inžinierius, geriausiu atveju jų kasmet galėtų priimti apie pusšimtį, o tai sudėtingos situacijos vis vien dar ilgai neišspręstų.

Stygių pajautė dėl ES

R. Janulis pabrėžia, kad jau dabar ryškus tokio tipo specialistų trūkumas dar labiau išryškės dėl didėsiančių ES skiriamų lėšų paveldosaugai: „Didžioji dalis paveldosaugos projektų yra remiami ES. Palyginti daug lėšų skirta dar 2007–2013 m. ES finansiniu laikotarpiu ir dar daugiau istorinių pastatų bus restauruojama 2014–2020 metais. Šiame etape darbai vyks dar intensyviau. Viskas turėtų įsibėgėti nuo 2017 m.: nors naujasis etapas jau prasidėjęs, atrinkti objektai dar nėra aiškūs.“

Kartu su ES finansuojamais projektais vykdomi ir valstybės remiami projektai. Nors čia apimtys mažesnės, lėšų restauravimo darbams skiriama nuolat. Taip pat sulaukiama finansavimo ir iš įvairių fondų. 

Ironiška: šiuo metu Lietuva turi unikalias galimybes išsaugoti ir atkurti savo vertingą istorinį palikimą, tačiau, kaip neretai nutinka, patys nupjovėme šaką, ant kurios sėdėjome.

Paveldo objektuose dirba bet kas?

O kodėl netinka statybos inžinieriai – argi jų įgytas išsilavinimas tokiems darbams netinkamas? R. Janulis nukerta, kad dėl to, jog Lietuvoje tai dažnai praktikuojama, ir kenčia restauravimo kokybė ar istorinės vertybės apskritai būna sunaikinamos. Reikia įsisavinti, kad tai – atskira ir daug specifinio įdirbio reikalaujanti sritis.

„Paminėsiu tikrą pavyzdį iš gyvenimo: vienam vyresnio amžiaus statybos vadovui paskyrė dirbti prie paveldo objekto. Ten buvo išlikę vertingi profiliuoti stogo karnizai, o jis jau kūrė planus, kaip pakabinti klojinius ir viską išbetonuoti. Jis net nepagalvojo, kad betonuoti apskritai negalima, nes anuomet betonas nenaudotas, o reikia atmūryti ir karnizą padaryti tokiu, kokiu buvo. Gerai, kad architektas išgirdo jį apie tai kalbant ir šis buvo nušalintas, – pasakoja R. Janulis. – Dažnai statybininkai tiesiog nesupras, kodėl kažką daryti sudėtingiau, jei galima paprasčiau. Bėda ta, kad dabar užtenka baigti statybos inžineriją, tada gauti atestatą Kultūros paveldo departamente, ir viskas.“

Tuo metu A. Šlenys į tai žiūri paprasčiau: juk paveldo objektuose reikia atlikti skirtingo sudėtingumo darbus ir kai kuriems jų užtenka paprastesnio paruošimo darbininkų. Juk nėra taip, kad pasirinkimas būtų didelis.

„Žinoma, yra rimtų, sudėtingų darbų, kuriems gerai atlikti reikia daug patirties. Ką gero galėtų padaryti trumpus mokymus praėjęs žmogus?“, – svarsto verslininkas.

KPD: aukštesnę kategoriją gauti nėra paprasta

Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Aušrelė Racevičienė patikina, kad gauti prie sudėtingų paveldo darbų teisę suteikiantį atestatą nėra taip paprasta.

„Yra atitinkami įstatymai, specialistų atestavimo taisyklės, kur yra išdėstyti atestavimo reikalavimai. Jei žmogus atitinka formalius išsilavinimo reikalavimus, atsako į Atestavimo komisijos klausimus, išlaiko žinių testą, bet neturi patirties dirbant prie paveldo objektų, jis gaus žemiausią kategoriją, leidžiančią dirbti tik kultūros paveldo objekto teritorijoje. Kai įgaus patirties, išsiugdys reikiamų gebėjimų, galės prašyti aukštesnės“ – sako ji.

Anot jos, praktinė patirtis, darbo stažas paveldo objektuose yra įrašyti kaip privalomi reikalavimai norint gauti teisę dirbti prie svarbesnių darbų: „Žmogui pradėti dirbti reikia leisti visada – tik kilti jis turi pagal įgytą patirtį ir žinias.“

Taigi, turime problemą, kuri artimiausiais metais tik aštrės dėl išaugsiančio ES finansavimo. Nors kol kas paveldo srityje dirbusios įmonės šiaip taip sukasi, nežinia, kas laukia ateityje. Tikėkimės, kad vėjais nepaleisime po kojomis nukritusios galimybės.