Centralizuos valdymo procesus

Iki šiol įvairius statybų, rekonstrukcijų ar NT pirkimo procesus kuravo skirtingi savivaldybės skyriai. Dabar norima visus šiuos procesus centralizuoti ir supaprastinti.

„Išsamiai išanalizavę visą savivaldybės valdomą nekilnojamąjį turtą priėmėme sprendimą steigti Kompetencijų centrą. Susiduriame su situacija, kai skirtingi skyriai kaupia panašaus pobūdžio informaciją apie valdymo išlaidas bei investicijas, tačiau ji dažnu atveju nesutampa. Norime, kad savivaldybės turimu nekilnojamuoju turtu pasinaudotų kuo daugiau miestiečių ir kuo racionaliau išnaudotume dideles investicijas. Aiški centralizuota sistema padės apdoroti visą sukaupiamą informaciją ir padidinti procesų efektyvumą“, – Kauno savivaldybės pranešime cituojamas administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Kompetencijų centro funkcijas, kaip  planuojama priskirti Nekilnojamojo turto skyriui. Jis kontroliuotų sąnaudas, spręstų ir teiktų rekomendacijas dėl nustatytų trūkumų, investicijų poreikio. Taip pat rengtų NT ataskaitas, formuotų rekomendacijas dėl investicijų plano, teiktų informaciją priimant sprendimus dėl turto poreikio, tobulinimo bei nusidėvėjusių ar miesto nenaudojamų būstų pardavimo. Greta numatyta priskirti ir būsto valdymo bei administravimo funkcijas. Tokiam siūlymui pritarė posėdžiavusi taryba.

Šiuo metu Kauno miesto savivaldybė valdo beveik 5,5 tūkst. objektų. Daugiau kaip pusė jų (apie 3,5 tūkst.), sudaro miesto būsto fondą. Švietimo sričiai naudojami 248 pastatai, sveikatos apsaugos – 53, o kultūros – 43. Sporto įstaigos naudoja 67 tokios paskirties statinius.

Mažėja eilė socialiniam būstui

Per tūkstantį socialinių būstų valdanti Kauno miesto savivaldybė pastaraisiais metais ženkliai sutrumpino laukiančiųjų eilę. Socialinio būsto fondo plėtros programa, kaip sudėtinė strategijos dalis, greta kitų taikomų priemonių siūlo didinti socialinio būsto vienetų skaičių, gyvenamąsias patalpas nuomojantis iš privačių ir juridinių asmenų.

„Eiles dar labiau sumažintų galimybė socialinį būstą išsinuomoti. Tai paspartintų žmonių apgyvendinimo procesą ir nesukeltų didesnių problemų dėl sutarties nutraukimo“, – cituojamas Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Šiuo metu daugiausiai socialinių būstų yra Šilainių, Dainavos ir Gričiupio seniūnijose. Nuo 2017 iki 2021 m. į socialinio būsto fondą kasmet vidutiniškai perkelta virš 70 savivaldybės būstų.

Reikalauja ypatingo dėmesio

Pastaraisiais metais savivaldybė ne tik pirko socialinius būstus, bet ir investavo į švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros bei sporto infrastruktūrą. Pastačius lopšelį-darželį Šilainiuose, mažųjų kauniečių poreikiams projektuojama dar viena nauja įstaiga Vijūkų gatvėje ir modernizuojamas pastatas Jūratės g., Vilijampolėje. Iš viso bus sukurta per 600 naujų vietų darželinukams.

Nuolat atnaujinamos ir modernizuojamos mokyklų patalpos.

Šiemet baigtas ir Kauno miesto socialinių paslaugų centro (R. Kalantos g. 55) pastato remontas. Jis pritaikytas neįgaliesiems.

Rugsėjį numatytas naujojo Vandens sporto centro su olimpinio dydžio baseinu Nemuno saloje atidarymas. Žaliakalnyje baigiama Dariaus ir Girėno stadiono statyba bei Kauno sporto halės rekonstrukcija. Greta šių objektų pradėtas statyti Lengvosios atletikos maniežas.

Pavasarį duris atvėrė ir atnaujintas kino teatras „Romuva“, o Kauno poliklinikos Kalniečių padalinyje sutvarkytas šeimos sveikatos priežiūros skyrius. Ir tai tėra keletas svarbių projektų, įrodančių, kad miesto žinioje esantis nekilnojamasis turtas reikalauja išskirtinio dėmesio, norint užtikrinti kokybišką jo valdymą bei administravimą, praneša savivaldybė.