Daugiau nei 4 tūkst. kv. m ploto terminalas suprojektuotas taip, kad užtikrintų aiškią krovinių judėjimo logiką ir sumažintų perteklinius veiksmus krovos zonoje. Sprendiniai orientuoti į greitą perrūšiavimą ir trumpesnį tranzito laiką, kai kroviniai objekte neužsibūna, o operatyviai paskirstomi tolesniam transportavimui.

Daugiau nei 4 000 kv. m funkcionalios erdvės

Naujasis terminalas apima daugiau nei 4 000 kv. m krovos zoną bei 500 kv. m administracinių patalpų. Toks išplanavimas leidžia aiškiai atskirti operacines ir administracines funkcijas, kartu išlaikant sklandų procesų koordinavimą.

Erdvė suplanuota taip, kad kroviniai judėtų nuoseklia trajektorija – nuo priėmimo iki paskirstymo – išvengiant perteklinio sandėliavimo. Tokia schema ypač svarbi terminalams, kuriuose vyrauja greito tranzito modelis: kroviniai perrūšiuojami ir išsiunčiami toliau per trumpą laiką. Dalis konstrukcinių ir inžinerinių sprendimų numatyti taip, kad ateityje būtų galima paprasčiau plėsti pajėgumus.

Krovos sprendimai didesniam pralaidumui

Terminale įrengtos 36 standartinės krovos rampos, dvi rampos mikroautobusams bei speciali šoninė rampa su stogu, leidžianti krauti per vilkiko šoną. Toks sprendimas suteikia papildomo lankstumo dirbant su skirtingų tipų transportu ir nestandartiniais kroviniais.

Didelis rampų skaičius mažina „butelio kaklelio“ efektą intensyvaus darbo metu, kai vienu metu aptarnaujama daug transporto priemonių. Aiškiai suplanuotos manevravimo zonos ir logiškas srautų išdėstymas padeda išvengti užstrigimų krovos aikštelėje, o tai tiesiogiai veikia tranzito laiką ir bendrą terminalo efektyvumą.

Inžinerinės sistemos ir energinis efektyvumas

Objekte įdiegta centralizuota pastato valdymo sistema, leidžianti kontroliuoti apšvietimą, mikroklimatą ir energijos naudojimą. Apšvietimui naudojami LED šviestuvai su judesio ir šviesos davikliais, o natūralią šviesą užtikrina stoge bei ties rampomis integruoti langai ir skaidrus rampų stogas.

Pastato šildymui naudojama šiluma, kurios apie 90 proc. pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių. Taip pat numatyta galimybė ateityje ant stogo įrengti saulės elektrinę, dar labiau mažinant objekto energetinį pėdsaką.

Saugos ir procesų tęstinumo sprendimai

Terminalo vidus padalintas į dvi funkcines dalis, o judėjimo zonose įrengti langai geresniam matomumui tarp skirtingų erdvių. Grindys impregnuotos, siekiant sumažinti dulkių kaupimąsi ir palengvinti priežiūrą, o visa teritorija sužymėta kryptimis bei saugumo juostomis.

Operacijų tęstinumui užtikrinti naudojami krautuvai su ličio jonų baterijomis, integruotos svarstyklės krovinių svėrimui, vaizdo stebėjimo sistema pastate ir kiemo perimetre bei rezervinis elektros generatorius. Šie sprendimai leidžia užtikrinti nepertraukiamą darbą net ir esant elektros tiekimo sutrikimams.

Naujasis terminalas Kaune formuoja šiuolaikinės logistikos infrastruktūros standartą, kuriame prioritetas teikiamas pralaidumui, saugai ir energetiniam efektyvumui.