„Laisvės alėja nuo seno yra pėsčiųjų zona, todėl po rekonstrukcijos mes ją paliksime pėstiesiems ir dviratininkams. Automobilių eismo Laisvės alėjoje nebus. Kalbant apie pirmojo etapo darbų trukmę, praėjusi valdžia su rangovais buvo sutarusi 24 mėnesių terminą. Mes su darbus vykdančiomis bendrovėmis sutarėme šį terminą sutrumpinti iki 15 mėnesių. Nesinori, kad miestas gyventų statybų aikštelėje“, - sakė Kauno meras, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ lyderis Visvaldas Matijošaitis.

„Norime labai aiškiai pasakyti, kad daugiau nekiltų jokių diskusijų – automobiliams vietos čia nėra. Laisvės alėjoje dviračių takas išliks, ir, žinoma, Laisvės alėja bus pėsčiųjų zona“, - akcentavo Kauno vicemeras, „Vieningo Kauno“ atstovas Povilas Mačiulis.

„Norime užbaigti visas diskusijas ir mitus, sklandančius viešojoje erdvėje. Automobilių eismo ir jų parkavimo Laisvės alėjoje tikrai nebus. Laisvės alėja bus laisva erdvė dviračiams ir pėstiesiems“, - pabrėžė Kauno vicemeras, liberalų atstovas Simonas Kairys.

Finansavimo dėlionė

Rekonstrukcijos darbams jau skirta 2,4 mln. eurų. Pirmasis darbų etapas, apimantis atkarpą nuo A. Mickevičiaus g. iki Soboro ir Nepriklausomybės aikštę miestui kainuos apie 4,3 mln. eurų.

„ES paramos Laisvės alėjos rekonstrukcijai gauti dabartinėje situacijoje nepavyks. Lėšų reikės ieškoti iš miesto resursų. Ieškosime vietų, kur sutaupyti, kaip sumažinti bendrą projekto sąmatą. Tai praėjusios valdžios dovanėle mums, kai nebuvo tinkamai pasiruošta pačiai rekonstrukcijai“, - sakė V. Matijošaitis.

„Kadangi rekonstrukcija jau buvo pradėta, buvo vėlu ją sustabdyti. Žinome, jog šiais metais dar reikės papildomų 500 tūkst. eurų tam, kad galėtumėme sėkmingai įgyvendinti pagreitėjusį statybų tempą“, - sakė P. Mačiulis.

Kas vyksta šiuo metu?

200 tūkst. eurų – už tokią sumą jau atlikta dalis pirmojo etapo rekonstrukcijos darbų. Išardyta daugiau nei 5 tūkst. kv. m. senosios dangos bei 80 kub. metrų betoninių bortelių. Anot rangovų, didesnių trukdžių kol kas nekyla ir darbai sparčiai juda į priekį.

„Vis dar vyksta grindinio ardymo darbai, tuo pačiu klojami lietaus nuotekų, geriamojo vandens tinklai, vykdomi žemės sankasos darbai. Ypatingas dėmesys skiriamas medžiagų kokybei, bendradarbiaujame su VGTU universitetu, kuris išbando vamzdžius, jų kokybę“, - užtikrino rangovai.

Pirmąjį rekonstrukcijos etapą vykdo savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusių bendrovių „Autokausta“, A.C.B (Latvija) ir „Lietuvos kelių statyba“ konsorciumas, praneša Kauno miesto savivaldybė.