Kėdainių rajono savivaldybės taryba rugsėjo 25 dienos posėdyje vienbalsiai pritarė projekto „Kėdainių miesto viešosios inžinerinės infrastruktūros, svarbios verslui, atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimui. Tokiu sprendimu duotas startas infrastruktūros Laisvojoje ekonominėje zonoje gerinimui.

Kėdainių rajono savivaldybės meras ir Laisvosios ekonomines zonos valdybos narys Valentinas Tamulis sako, kad ekonominė zona dabar išpildo ne visus investuotojų lūkesčius, dėl to netenkama naujų darbo vietų rajone.

Teikiamo projekto paraišką dar vertins Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Iš rajono savivaldybės biudžeto galima būtų apmokėti tik netinkamas finansuoti, tačiau šiam projektui įgyvendinti būtinas išlaidas, kurių nepadengtų viso projekto finansavimas, jeigu tokių lėšų būtų.

„Turime padaryti viską, ką galime, kad nauji investuotojai rinktųsi mūsų Laisvąją ekonominę zoną, kad ji būtų patraukli moderniam verslui ir konkurencinga Lietuvoje, kad jos teikiami pajėgumai nesudarytų trikdžių investuotojams renkantis logistiškai visiems labai patogų mūsų vidurio Lietuvos miestą“, − pranešime cituojamas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.

Investicijos padėtų spręsti šiuo metu kai kuriuose sklypuose susidariusias problemas. Viena iš svarbesnių – aukšto gruntinio vandens ir perteklinio lietaus nuotekų vandens surinkimas. Todėl teritorijoje reikia sutvarkyti paviršinio vandens sistemas, įvesti melioraciją. Būtų renovuojama vandenvietė. Po rekonstrukcijos vandenvietė būtų pajėgi tiekti ir užtikrinti įmonėms didesnius vandens poreikius bei būtų įrengtas pramoninis vandentiekis su visa infrastruktūra.

Taip pat būtų rekonstruota vidinė Laisvosios ekonominės zonos gatvė, o joje įrengtas apšvietimas bei interneto ryšio kabelis. Visa teritorija būtų dar saugesnė ir patogesnė esamos įmonėms, jų darbuotojams bei būsimiems investuotojams.

2019 m. balandžio 26 dieną Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje buvo atidaryta viena moderniausių tokio tipo gamyklų kanapių stiebelių apdorojimo gamykla „Natūralus pluoštas“. Į fabriką investuota daugiau kaip 8 mln. eurų.

2019 m. liepą Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrė pirmoji Lietuvoje skystųjų trąšų gamykla „Ikar“. Į šią gamyklą investuota daugiau kaip 3 mln. eurų.

Šiemet statybos darbus jau užbaigė ir veikti pradėjo Ukrainos šeimos kompanija „Kormotech“, gaminanti katėms ir šunims skirtą ėdalą. Į gamybinio pastato statybas ir modernios įrangos įsigijimą investuota daugiau kaip 11 mln. eurų.

Viena didžiausių pasaulyje dujų gamybos įmonių grupei „Linde“ priklausanti bendrovė „AGA“ Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje stato deguonies ir azoto gamyklą. Į dujų gamyklą iš viso planuojama investuoti 20 mln. eurų.

Kėdainių laisvoji ekonominė zona yra pagrindinė pramonės zona Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje. Kaip Laisvoji ekonominė zona savo veiklą pradėjo 2014 metų balandžio 1 dieną. Verslo paskirčiai nuomojamos teritorijos plotas − 94,07 ha.

Pramonės parkas Kėdainių rajono savivaldybėje buvo pradėtas kurti dar prieš gerus 15 metų. Pirmame etape 53 hektarų žemės plotas verslui tinkama zona buvo paverstas 2008 metais į jį investavus daugiau kaip 4 mln eurų.

Pirmoji įmonė, įsikūrusi naujoje sutvarkytoje teritorijoje, – ritualinių paslaugų centras su krematoriumu. Lietuviško kapitalo bendrovės „K2 LT“ valdomas krematoriumas buvo pastatytas privačiomis ir finansinių institucijų lėšomis, Kėdainiuose pradėjo veikti 2011 metų lapkričio 29 dieną.

2013 metų liepos mėnesį, investavus daugiau kaip 4 mln eurų, buvo baigtas II projekto „Kėdainių pramoninis parkas“ kūrimo etapas.