2026 m. spalio 15 d. ketvirtadienis, 22:41:27
Reklama  |  facebook

Keliai. Rangovai vengia bendradarbiauti, kai kalbama apie daugiau išteklių reikalaujančių defektų šalinimą

2019-12-05 11:37
Rangovams vilkinant procesus, dalis praėjusiais metais atlikto valstybinės reikšmės kelių kokybės audito metu nustatytų defektų bus ištaisyti tik 2020 metais. Rangovams atsisakius tai atlikti savo sąskaita, darbus pirks Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija). Rangovams atsisakius apmokėti išlaidas, Kelių direkcija imsis veiksmų civiliniams procesams pradėti.
nuotrauka
Portalo Statybunaujienos.lt archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Via Lietuva, AB
Panevėžio keliai, AB
Eurovia Lietuva, AB
Kauno tiltai, AB
Alkesta, UAB
Parama, UAB
Fegda, UAB
YIT Lietuva, UAB
Lemminkainen Lietuva, UAB
Šiaulių plentas, UAB
Žemaitijos keliai, UAB
Kamesta, UAB
Kaip praneša Kelių direkcija, pastebima tendencija, kad rangovai sutinka bendradarbiauti tuose ruožuose, kuriuose ištaisyti aptiktus defektus kainuoja pigiau ar reikia mažiau kitų išteklių. Dėl ilgesnių ruožų, kuriuose reikalaujama užsakyti papildomus tyrimus, kad būtų nustatytas pažeidimų mastas visame ruože, ar prašoma pakloti naują asfalto sluoksnį visame ruože, vyksta diskusijos ir yra vilkinamas laikas. Preliminariais skaičiavimais, minėtiems defektams ištaisyti reiktų pakloti apie 20 tūkstančių tonų asfalto.

Pasak pranešime cituojamo Kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, nagrinėjamas kiekvienas atvejis atskirai, rangovai supažindinami su audito išvadomis, siūlomi būdai, kaip galima būtų spręsti vieną ar kitą atvejį.

„Deja, tik dėl aštuonių atvejų (ruožų) galime pasakyti, kad pretenzijų rangovams nebeturime. Daugeliu atvejų Kelių direkcija savo lėšomis jau užsakė arba turės užsakyti papildomus tyrimus pažeidimų mastui nustatyti. Taip pat, jei nepavyks susitarti su rangovais dėl pažeidimų ištaisymo, Kelių direkcija turės įsigyti ir rangos darbus. Nors už patirtas išlaidas sąskaitos bus pateiktos rangovui, tačiau audito metu aptiktų defektų šalinimui bus sugaišta žymiai daugiau laiko. Kelių direkcija visas minėtas paslaugas turi įsigyti taikydama viešuosius pirkimus, todėl procesas užtrunka ilgiau, nei jo prireiktų rangovui pripažinus savo klaidas ir sutikus savo jėgomis ištaisyti defektus“, – sako pranešime cituojamas V. Andrejevas.

AB „Panevėžio keliai“ lokalioje vietoje ištaisė defektą ir paklojo 180 metrų naujo asfalto, analogiškai pasielgė ir AB „Kauno tiltai“, pakloję apie 40 metrų naujo asfalto. AB „Eurovia Lietuva“ taip pat taisė defektą lokalioje vietoje, t. y. ten, kur trūko asfalto storio, ir paklojo 20 metrų naujos dangos. Su UAB „Alkesta“ pasiektas susitarimas dėl garantinio termino pratęsimo ir bus vykdoma tolesnė objekto stebėsena, UAB „Parama“ ištaisė defektus apie 100 metrų ir objektas buvo priimtas 2018 m. gruodžio mėnesį.

Susitarimas su UAB „Fegda“ dėl kelio Nr. 5230 Paberžė–Barskūnai–Medžiukai ruožo nuo 6,50 iki 11,16 km pasiektas po to, kai rangovas pripažino, kad darbai šiame ruože buvo atlikti pakeitus reikalavimus, nustatytus viešųjų pirkimų dokumentuose, kelio ruože panaudotos pigesnės ir prastesnės kokybės medžiagos, pakloti plonesni pagrindo sluoksniai. Šiuo metu rangovas yra įsipareigojęs iki 2020 m. birželio 1 d. visame ruože pakloti naują 3,5 cm storio asfalto sluoksnį.

Iki šiol nepavyksta sutarti su AB „Kauno tiltai“ dėl to, kad turi būti ištaisyti defektai kelio Nr. 3512 Raseiniai–Paupys–Eržvilkas ruože nuo 5,60 iki 7,22 km ir ruože nuo 9,54 iki 18,14 km. Kelių kokybės audito metu tikrinant, ar atlikti darbai atitinka dokumentaciją, paaiškėjo, kad buvo sumokėta už darbus, kurių dalis nebuvo atlikta. Darbų metu rangovas pateikė informaciją užsakovui, kad reikia pakloti papildomus šalčiui atsparaus ir skaldos pagrindo sluoksnius. Audito metu, atlikus lokalius tyrimus, paaiškėjo, kad tose vietose papildomi sluoksniai nebuvo pakloti, nors už šiuos darbus rangovui buvo sumokėta papildomai.

Siekdama nustatyti visą pažeidimų mastą abejuose ruožuose, Kelių direkcija ne kartą kreipėsi į rangovą, kad šis atliktų tyrimus, tačiau rangovas delsia tai padaryti. Š. m. rugpjūčio mėnesį sutarta, kad bus ištirtos defektų apimtys visame objekte. Nepaisant daugkartinio raginimo, rangovas tyrimų iki lapkričio mėnesio nebuvo atlikęs. AB „Kauno tiltai“ tyrimus atliko lapkričio pabaigoje po to, kai Kelių direkcija pranešė, kad, jeigu rangovas to nepadarys iki 2019 m. pabaigos, tyrimus Keliu direkcija atliks pati, o patirtas išlaidas turės apmokėti rangovas. AB „Kauno tiltai“ atliko tyrimus lapkričio pabaigoje, kurie parodys, kokios apimties yra defektai ir atitinkamai bus parinktas jų ištaisymo būdas.

Po to, kai šių metų rugpjūčio mėn. buvo paviešinta informacija apie audito metu aptiktas naujas faktines aplinkybes ir nesąžiningą rangovo elgesį, UAB „YIT Lietuva“ (anksčiau UAB „Lemminkainen Lietuva“) sutiko su Kelių direkcijos pasitelktos užsienio laboratorijos tyrimais, kurie patvirtino, kad objekte (kelio Nr. 4220 Verdainė–Pašyšiai ruožas nuo 0,696 iki 5,300 km) buvo naudotos netinkamos medžiagos ir įrengti plonesni pagrindo sluoksniai. Nepaisant to, rangovas iki šiol delsia papildomai pakloti 3 cm storio sluoksnius visame objekte (viename kilometre pastorinti net 5 cm) ir ketina pasitelkti ekspertus, norėdamas gauti moksliškai pagrįstus defektų ištaisymo apimčių paskaičiavimus. Jeigu rangovas iki šių metų pabaigos nepriims sprendimo dėl defektų ištaisymo visame objekte, Kelių direkcija skelbs konkursą darbams įsigyti, o patirtas išlaidas turės apmokėti rangovas.

Audito metu nustatyta, kad UAB „Šiaulių plentas“ įrengė plonesnius pagrindo sluoksnius kelio Nr. 4001 Žeimiai–Pamūšis–Pašvitinys ruože nuo 22,69 iki 26,46 km ir ruože nuo 27,55 iki 32,61 km ir kelio Nr. 4004 Kuršėnai–Smilgiai–Aukštelkė ruože nuo 8,16 iki 11,38 km. Rangovui atsisakius atlikti kontrolinius bandymus kelių ruožuose, Kelių direkcija nupirko papildomus tyrimus, kurių rezultatai parodė, kad minėtuose ruožuose beveik visur trūksta pagrindo sluoksnių storių.

UAB „Žemaitijos keliai“ pirminiame etape sutiko atlikti papildomus tyrimus kelio Nr. 2711 Reivyčiai–Leckava ruože nuo 1,99 iki 7,84 km defektų mastui nustatyti, bet vėliau, lapkričio mėn., atsisakė juos atlikti. Kelių direkcija skelbia pirkimą laboratoriniams tyrimams atlikti, o sąskaita už šiuos darbus bus pateikta rangovui.

UAB „Kamesta“ atsisakė ištaisyti kelio Nr. 5223 Buivydžiai–Lavoriškės–Kena ruože nuo 0,00 iki 8,67 km rastus defektus, paklojant naują 3,5 cm asfalto sluoksnį visame ruože. Kelių direkcija pirks rangos darbus, o už patirtas išlaidas gauta sąskaita bus pateikta rangovui apmokėti.

2018 m. Susisiekimo ministerijos iniciatyva buvo atliktas šalies valstybinės reikšmės kelių kokybės auditas. Audito metu buvo tikrinti keliai, statyti bei rekonstruoti 2008–2017 metais. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
nuotrauka
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
nuotrauka
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
nuotrauka
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
nuotrauka
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
nuotrauka
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
nuotrauka
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
nuotrauka
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...
nuotrauka
2026-10-06 06:44
Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą.
nuotrauka
2026-10-06 06:35
Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą...
nuotrauka
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
nuotrauka
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
nuotrauka
2026-10-01 07:08,      papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
nuotrauka
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
nuotrauka
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
nuotrauka
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
nuotrauka
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
nuotrauka
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
nuotrauka
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
nuotrauka
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra