Didžiausią įtaką pajamų pokyčiui turėjo rangos pajamų kritimas, siekęs 10,1 mln. Eur arba 33 proc., lyginant su 2020 m. Ženklų skirtumą iš dalies nulėmė permainos rangos darbų rinkos dydyje bei užpernai aukštesnes pajamų apimtis nulėmusios Vyriausybės ekonomikos skatinimo priemonės, skirtos mažinti COVID-19 padariniams. Dalis šių lėšų buvo skirta ir kelių infrastruktūrai.

Tuo pat metu pajamos iš kelių priežiūros augo 6 proc. arba 4,1 mln. Eur. Tam įtakos turėjo ir metų pabaigoje skirtos lėšos papildomiems periodinės kelių priežiūros darbams atlikti, ir 15 proc. didėjusios pajamos iš kelių priežiūros savivaldybėms ir kitiems ūkio subjektams.

2021 m. bendrovės bendrasis pelnas, kaip praneša įmonė, siekė apie 3,8 mln. Eur ir buvo apie 70 proc. mažesnis nei užpernai, kuomet „Kelių priežiūra“ fiksavo daugiau kaip 13 mln. Eur bendrąjį pelną. Apskritai, bendrovė 2021 m. patyrė 3,30 mln. Eur nuostolį.

Komentuodamas praėjusių metų bendrovės finansinius rezultatus, R. Rutėnas akcentuoja, kad didelę įtaką turėjo ir metų eigoje kilę netikėti iššūkiai.

„Praėjusiais metais mūsų finansavimas, skirtas specialiesiems įsipareigojimams vykdyti, išliko nepakitęs, lyginant su 2020 m. Tačiau tai, stebint sparčiai kilusius atlyginimus darbo rinkoje ir infliacijos augimą Lietuvoje, turėjo svarios įtakos finansiniams bendrovės rezultatams. Iššūkių pilną kontekstą pernai kūrė ir žiemą vyravusios intensyvios oro sąlygos. 2021 m. sunaudojome net 100 tūkst. tonų daugiau druskos ekvivalento nei užpernai, todėl 3 proc. augusi druskos kaina ir jos sunaudotas kiekis pareikalavo papildomų 5,1 mln. Eur. Vertinant druskos kainą paskutinį 2021 m. mėnesį, buvo užfiksuotas žymus kainų šuolis, kai dalies suvartotos druskos kaina buvo 37 % didesnė nei metų vidurkis. Be to, dar beveik 2 mln. atsiėjo gerokai didesnės nei per tą patį laikotarpį 2020 m. degalų sąnaudos“, – cituojamas „Kelių priežiūra“ direktorius Rolandas Rutėnas.

Jo žodžiais, finansinius bendrovės rezultatus pernai lėmė ir mažesnės nei 2020 m. komercinės veiklos pajamos: jų apimtis neleido amortizuoti papildomų kaštų, susijusių su ženkliai sunkesne žiema nei užpernai, išaugusiomis kuro sąnaudomis bei augančių energetinių ir kitų išteklių kainomis.