Pareiškėja AB „Kelių priežiūra“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų atlyginti 148 626,18 Eur žalą (137 879,54 Eur pastato statybos išlaidos bei 10 998,90 Eur pastato griovimo išlaidos).

Skunde pareiškėja nurodė, kaip pranešė teismas, kad Neringos miesto savivaldybė 1998 m. nusprendė organizuoti Gintaro įlankos, Juodkrantės gyv., Neringos mieste, detaliojo plano rengimą. Planavimo organizatoriaus funkcijas buvo pavesta vykdyti Neringos savivaldybės administracijai, o parengtą detalųjį planą suderino ir jam pritarė Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, Aaplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kuršių nacionalinio parko direkcija bei kitos institucijos.

2000 m. Klaipėdos apskrities viršininko administracija patikrino teritorijos detalųjį planą, parengtą UAB „Vakarų projektai“ (po reorganizacijos UAB „Vakarų projektai“ teisių ir pareigų perėmėja – UAB „COWI Lietuva“). Neringos savivaldybės taryba 2000 m. patvirtino detalųjį planą ir 2004 m. Neringos savivaldybės administracija pareiškėjai išdavė projektavimo sąlygų sąvadą buitinių patalpų rekonstrukcijai, garažo su kelių priežiūros medžiagų sandėliu statybai.

Tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. patenkino prokuroro prašymą ir panaikino sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo bei statybos leidimą. 2008 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimą paliko nepakeistą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino 2016 m. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį ir įpareigojo pareiškėją AB „Kelių priežiūra“ nugriauti ginčo pastatą. Tuo pačiu sprendimu teismas pripažino pareiškėjos AB „Kelių priežiūra“ teisę į patirtų išlaidų dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimą iš Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento bei UAB „COWI Lietuva“.

Šią administracinę bylą išnagrinėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo nuomone, rašoma pranešime, pareiškėja praleido 3 metų ieškinio senaties terminą dėl nuostolių už statybos darbus atlyginimo, kadangi ji apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2008 m., kai teismas galutiniu sprendimu panaikino statybos leidimą. Pareiškėja jau tuo metu sužinojo, kad jos statinys yra neteisėtas ir turės būti nugriautas, dėl to kilo ir žala, kurios atlyginimo pareiškėja pareikalavo po 12 metų šioje byloje pareikštu pareiškimu. Taigi ši UAB „Kelių priežiūra“ skundo dalis buvo atmesta.

Tačiau teismas patenkino skundo dalį, kurioje buvo prašoma atlyginti pastatų griovimo išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame sprendime padarytomis išvadomis, pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje teismas jau yra konstatavęs atsakovų atsakomybę už pareiškėjos pastato griovimo išlaidas, todėl iš naujo šių faktų įrodinėti nereikia. Įvertinęs pateiktus finansinius dokumentus, teismas pripažino, kad pareiškėja už griovimo darbus sumokėjo 7 890 Eur. Tačiau, teismo nuomone, ši suma turėtų būti sumažinta 20 proc., kadangi, pareiškėjai atlikus pastato griovimo darbus, jai liko dalis statybinių medžiagų ir įrenginių, kurie buvo transportuoti į jos sandėlius ir galės būti pakartotinai panaudoti.

Padaryta žala priteista iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos miesto savivaldybės, atstovaujamos Neringos miesto savivaldybės administracijos, ir UAB „COWI Lietuva“, pranešė Vilniaus apygardos administarcinis teismas.