Vilnietis Karolis sako, vakar neradęs kitos išeities, kaip surizikuoti ir automobilį nakčiai palikti ant žaliosios vejos prie savo daugiabučio. Vyras tikina, kad jo daugiabučio kieme tokia situacija gana dažna. Kaimynai skuba po darbo parvažiuoti namo, kad aikštelėje rastų vietą automobiliui. Likusieji priversti sukti ratus aplinkiniuose kiemuose, o blogiausiu – atveju statyti automobilį ant žolės.

Nutempė automobilį

Karolis sako, kad už tokį elgesį sykį jau buvo baustas. Prieš keletą metų ryte tiesiog nerado automobilio paliktoje vietoje. „Mano automobilis buvo nutemptas į saugojimo aikštelę. Ir niekam policijoje nerūpėjo, kad aš nepiktavališkai statau automobilį ant žaliosios vejos. Tiesiog naujų namų kvartalas taip suprojektuotas, kad trijų laiptinių devynių aukštų namui skirta vos 10 vietų automobilių aikštelė. Susimokėjau baudą ir viskas“, – nemalonią situaciją prisimena naujų daugiabučių kvartale gyvenantis Karolis. Panaši situacija ir sovietmečiu iškilusiuose mikrorajonuose, kai nuosavų automobilių buvo kur kas mažiau ir vietos aikštelėse visiems užtekdavo.

Tačiau taisyklės yra griežtos. KET nurodyta, kad „kelio ženklų, ženklinimo nesilaikymas, vairuotojo pareigų pėstiesiems nevykdymas, stovėjimas arba važiavimas ant šaligatvio, vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, vairuotojui užtraukia baudą“.

„Už tokį KET pažeidimą vairuotojui gresia 100 – 300 litų bauda. Automobilis nutempiamas tik tais atvejais, kai trukdo eismui arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams“, – sako Vilniaus m. savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andžej Dinikis.

Nutempus automobilį, vairuotojui už nusižengimą tenka kur kas didesnė bauda. Nuo 200 iki 500 litų. Tačiau, pasak A. Dinikis, jei vairuotojas su nuobauda sutinka, jam skiriama vos pusė minimalios baudos.

Baudų pinigais siūlo plėsti aikšteles

Dėl baudos už neleistinoje vietoje pastatytą automobilį Karolis sako nepykstantis. Esą pikčiausia, kad už tuos iš nusižengimų surinktus pinigus valstybė nieko nepadaro, kad pagerintų gyventojų situaciją. „Jeigu būtų paskelbta, kad per metus surinkus tiek ir tiek pinigų, kažkokioje savivaldybėje buvo praplėstos automobilių stovėjimo aikštelės, visiems būtų aišku, kodėl reikėjo susimokėti baudą. O dabar? Pinigai nukeliauja, neaišku kur“, – piktinasi vilnietis.

Pasak Karolio, situaciją kur kas pagerintų ne baudos, o reguliarūs reidai po daugiabučių kiemus. „Tegu patikrina vieną kartą, kiek kiemuose stovi nevažiuojančių suklerusių automobilių. Tegu juos išveža ir atsiras vietų automobiliams, ir sumažės pažeidėjų. Nuo to visi bus tik laimingesni. Arba tegul pagaliau įveda tą automobilių mokestį, tai visų pasenusių automobilių savininkai susigriebs ir patys išvalys kiemus nuo metalo laužo“, – išeitį iš padėties siūlo Karolis.

Kad tokie reidai iš tiesų naudingi, pripažįsta ir Viešosios tvarkos sergėtojai. „Po mūsų reidų pastebėjome, kad kiemuose neeksploatuojamų automobilių mažėja. Arba juos žmonės parduoda, arba susiremontuoja ir pradeda realiai važinėti. Ir žmonės mums sako, kad tokie reidai duoda daug naudos“, – apie kiemų valymo nuo nenaudojamų automobilių akcijas pasakoja A. Dinikis.

Prevencinės akcijos

„Tokias akcijas mes dabar darom nuolat. Mes važinėjame po kiemus, ieškome neeksploatuojamų automobilių, juos fiksuojame, siunčiame savininkui raginimą susitvarkyti. Tai yra privaloma pagal kodeksą. Tame reikalavime nurodome datą, iki kada privaloma įvykdyti reikalavimus ir po tos datos mes dar kartą važiuojame patikrinti, ar savininkas susitvarkė. Jeigu žmogus nebūna susitvarkęs, mes visą medžiagą perduodame policijai“, – apie savivaldybės iniciatyvą sutramdyti nenaudojamų automobilių savininkus pasakoja Vilniaus m. savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andžej Dinikis.

Neįvykdžiusiems visų nurodytų reikalavimų, automobilio savininkui gresia bauda 250 – 500 litų. O pakartotiniu atveju, teismas gali konfiskuoti tokį automobilį.

Viešosios tvarkos sergėtojai skatina ir gyventojus būti visuomeniškesniais ir, pastebėjus netvarkingą automobilį, apie jį pranešti.

Papildymas

Domas Dargis,  AB „Eika“ plėtros direktorius

„Vilniaus mieste reikalaujama, kad vienam butui būtų pastatyta viena stovėjimo aikštelė, išskyrus centrinę miesto dalį ir senamiestį. Ten yra mažesni reikalavimai.

Visi plėtptojai privalo laikytis šių reikalavimų ir visuomet rengia stovėjimo aikšteles, kurias vėliau bando parduoti gyventojams. Vystytojui parkavimo aikštelės kaina niekada neatperka investicijos, investicija visada yra didesnė, bent jau mūsų praktikoje. Tačiau patys žmonės nelabai nori pirkti tų stovėjimo aikštelių ir visada tikisi, kad ras vietą gatvėje, kur galės palikti automobilį, o mes tiesiog negalime priversti žmonių įsigyti tų stovėjimo vietų.

Dažna praktika, kad naujai įsikūrę žmonės neturi stovėjimo aikštelės, tačiau vis tiek atsisako ją pirkti. Dažnas atvejis, kad daugiaaukštės ar požeminės stovėjimo aikštelės stovi apytuštės, tačiau gatvėse stovi daugybė automobilių. O juk šiais laikais vieno buto gyventojai turi net ne po vieną, o po kelis automobilius. Savotiškas fenomenas – žmonės taupo pinigus ir neinvestuoja į automobilių stovėjimo aikšteles.

Vidutiniškai antžeminė automobilio stovėjimo vieta (be stogo) kainuoja apie 10 000 litų, vieta požeminėje aikštelėje (po namu) – 20 - 25 tūkstančiai litų, jeigu miesto centre – tai gali ir 50 tūkstančių litų kainuoti.

Mes pasukome nauju keliu – pastatėme daugiaaukštę stovėjimo aikštelę, nes ją suprojektuoti galima žymiai efektyviau, nei požeminėje aikštelėje. Pastatėme visiškai atskirą pastatą Pilaitės mikrorajone, kuriame vieta automobiliui kainuoja nuo 7000 litų iki 13 000 litų. Tai yra pigiau nei požeminė aikštelė, tačiau, automobiliai stovi po stogu, yra vartai. Ir pasiūlėme gyventojams patrauklų paketą. Kol kas skųstis gyventojų aktyvumu negalime.“