„Miestas ir uostas – neatsiejama vienas kito dalis. Didesnis įnašas į miesto biudžetą sudarytų galimybes ne tik gerinti infrastruktūrą, kuri reikalinga ir miesto, ir uosto reikmėms, bet ir uosto finansinius resursus nukreipti aplinkosaugos ir ekologijos klausimams spręsti, su uosto veikla susijusių transporto srautų poveikiui mieste mažinti, sunkiasvorių transporto priemonių gatvių tvarkymui. Tikiuosi, kad ministerija imsis būtinų žingsnių tam, kad uosto prisidėjimas sprendžiant miesto bendruomenei aktualias problemas tik augtų, o bendradarbiavimas būtų dar glaudesnis“, – sako pranešime cituojamas A. Vaitkus.

Susisiekimo ministerija savivaldybę informavo, kad siekiant tinkamo pateiktų siūlymų teisinio įvertinimo ir įgyvendinimo galimybių, inicijuos pateiktų siūlymų aptarimą su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, formuojančia politiką įmonių teisės srityje, bei Finansų ministerija, formuojančią valstybės politiką viešųjų finansų valdymo srityje.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nuo 2023 m. sausio 1 d. tapo akcine bendrove, kurios visos akcijos priklauso Lietuvos valstybei. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tik bendrovės akcininkas, šiuo atveju valstybė, turi galimybę gauti grąžą dividendų forma. Savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija, todėl ministerijos prašoma imtis iniciatyvos dėl reikalingų teisės aktų pakeitimo.

Susisiekimo ministro 2022 m. lūkesčių rašte Uosto direkcijai kaip vienas iš lūkesčių taip pat įvardintas dialogas su Klaipėdos miestu. Numatyta, kad Uosto direkcija turi aktyviai bendradarbiauti su miesto institucijomis ir gyventojų bendruomenėmis, sprendžiant aktualius uosto veiklos, plėtros, aplinkosaugos klausimus. Tikimasi, kad bendrovė skirs miesto savivaldybei lėšų privažiavimo prie uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, kompensuoti savivaldybei priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimą. Atvėrus teisines galimybes uostui prie miesto gerovės prisidėti finansiškai, būtų galima sumažinti uosto veiklos neigiamą poveikį miestui.