Nesakyčiau, kad tos specialybės mažiau populiarios. Taip, studentų jose mažėja, bet studentų iš viso mažėja. Ir tas mažėjimas nėra drastiškas. Pastebimas nebent menkesnis stojimas į magistro studijas. Čia jau sunku pasakyti, kas tai nulemia. Galbūt studentai nesuranda tos vertės, kurios tikisi. Visgi ten reikia įdėti nemažai pastangų. Kita vertus, gal nėra ir poreikio, nes norimoms pareigoms užimti magistro diplomas nėra būtinas. Be to, magistro studijos dažnai brangiai kainuoja, o dirbti ir studijuoti tuo pačiu metu nelabai išeina.

Daug didesnė bėda, kad tie žmonės, kurie visgi įstoja į technologines specialybes, nebūtinai yra 100 proc. tikri, kad įstojo ten, kur reikėjo. Panašu, kad tarp stojančiųjų yra pakankamai daug blaškymosi. Per pirmus antrus studijų metus įvyksta pakankamai didelis nubyrėjimas.

Jeigu mokyklose būtų geriau atliekamas profesinio orientavimo darbas, galbūt potencialiai geras mechanikos specialistas nenueitų į statybų inžineriją, o aplinkos inžinerijos specialistas į kokią nors pramonės inžineriją. Kitaip tariant, jauniems žmonėms sunkiau surasti savo tikrąjį pašaukimą, nes jiems mokykloje nėra galimybės iš arčiau susipažinti su esamomis galimybėmis. Čia matau didžiausią problemą.

Asociacijos LINPRA infomobiliai yra puiki idėja ir didelio įdėto darbo rezultatas. Tačiau asociacijos pavyzdį turėtų perimti ir kitos asociacijos, turėtų atsirasti valstybės palaikymas irpaprama, kad naudą gautų kuo daugiau moksleivių. Lietuvoje reiktų didinti techninės kūrybos centrų skaičių, skatinti ir finansuto po pamokinį užimtumą, kviestis verslo įmonių atstovus į mokyklas.

Tikrai sutinku, kad techninės specialybės apipintos klišėmis. Suvirinimo inžinierių darbas jau seniai neapsiriboja vien technologijos ar įrangos išmanymu, reikia kur kas didesnio gebėjimų ir žinių bagažo. Šių laikų gamybos automatizuojamos, robotizuojamos. Įmonių vadovai, keliaudami po visą pasaulį , betarpiškai gali stebėti darbuotojų ir gamybos apkrovimą, stebėti prastovas ir kitus procesus tiesiog išmaniajame telefone. Visos tos technologijos jau veikia.

73 proc. inžinerinės pramonės įmonių eksportuoja savo produkciją. Vadinasi, įmonių specialistai turi mokėti užsienio kalbas ir būti pasirengę keliauti po pasaulį ir pasakoti apie produkciją. Šiuolaikinės globalizacijos sąlygomis įmonių vadovai priversti daugiau reikalauti iš savo specialistu, bet savaime suprantama jogtokie aukšto lygio specialistai, kuriantys didelę pridėtinę vertę įmonei, turi galimybę užsidirbti ir nemažą atlyginimą.