Žaliasis viešasis pirkimas yra svarbi priemonė siekiant aplinkos politikos tikslų, susijusių su klimato kaitos problemų sprendimu, išteklių naudojimu ir tvariu vartojimu bei gamyba, ypač turint omenyje, kiek daug viešojo sektoriaus lėšų išleidžiama prekėms ir paslaugoms Europoje, skelbia VPT.

Europos Komisijos komunikate „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti“ žaliasis viešasis pirkimas apibrėžiamas kaip „procesas, kai valdžios institucijos siekia pirkti prekių, paslaugų ir darbų, per visą būvio ciklą darančių mažesnį poveikį aplinkai, palyginti su tokios pat paskirties prekėmis, paslaugomis ir darbais, kurie įprastai būtų perkami“.

Viešųjų pirkimų tarnyba kviečia susipažinti su Žaliojo viešojo pirkimo vadovu, kuriame bendrais bruožais aprašytos galimybės vykdyti žaliuosius viešuosius pirkimus.

• VPT primena, kad LR Viešųjų pirkimų įstatyme apibrėžtos perkančiosios organizacijos ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme apibrėžti perkantieji subjektai, atlikdami prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus ar pirkimus, kuriems nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, turi taikyti šiuos kriterijus, skaičiuojant pagal skaičių ir pagal vertę, ne mažiau kaip 50 procentų, išskyrus tuos atvejus, kai rinkoje nėra prekių, neteikiamos paslaugos ar neatliekami darbai, atitinkantys žaliesiems pirkimams nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus, taip pat tais atvejais, kai jų taikymo išimtys numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.

Produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašus, o taip pat Aplinkos apsaugos kriterijus, skelbia VPT, galima rasti šiame teisės akte.