Šildymo katilai pagal jų naudingumo koeficientą yra klasifikuojami į III, IV ir V klases, kurių aukščiausia yra penktoji. Dauguma namų ūkyje naudojamų katilų yra III klasės, t. y. paprasti malkomis kūrenami katilai, kurių naudingumo koeficientas 78–79 procentai. Nuo 2020 m., įsigaliojus susijusioms ES direktyvoms, šių katilų naudojimas bus ribojamas arba jų visiškai atsisakyta. Įmonės „Antara LT“ pardavimų vadovas Martynas Karpavičius sako, kad žemos klasės katilų atsisakyti verta ne vien dėl teisės aktų, bet ir dėl naudojimo efektyvumo. Aukštesnės klasės katilai kainuoja brangiau, bet sutaupo priežiūrai būtino laiko, jų valdymas automatinis, išmanus.

„Koks katilas geriausias? Vienareikšmiškai – kuo mažiau reikia teptis rankas, tuo katilas geresnis. Toliau reikia vertinti jo efektyvumą, t. y. katilas bus tuo efektyvesnis, kuo daugiau šilumos galima bus sunaudoti savo poreikiams, o ne išleisti per dūmtraukį“, – sako M. Karpavičius, akcentuodamas pagrindinius šildymo katilo pasirinkimo akcentus.

Besirenkančiam šildymo katilą ir vertinančiam savo laiką žmogui specialistas pataria atkreipti dėmesį į katilus, kurie turi visiško savaiminio išsivalymo funkciją. Tokiuose katiluose įdiegtos sistemos, dėl kurių degikliai ir šilumokaičiai išsivalo patys. Kitas svarbus dalykas – katilas turėtų būti programuojamas, kad automatiškai šildytų namus pagal jo gyventojų poreikius.

Neretai įvairių įrenginių, taip pat ir šildymo katilų išmanus valdymas asocijuojasi su sudėtingu, sunkiai suprantamu valdymu, kuris atbaido ne tik vyresnio amžiaus, bet ir kompiuterių kartos žmones.

„Kad katilas nevestų į neviltį dėl išmanumo, siūlau gerai įvertinti valdymo galimybes“, – sako „Antara LT“ pardavimų vadovas, atkreipdamas dėmesį į universalaus dizaino arba tiesiog patogaus naudojimo galimybes. Bet koks išmanus ar ne toks išmanus įrenginys turi būti sukurtas taip, kad kiekvienas naudotojas juo galėtų naudotis intuityviai. Atkreipkite dėmesį į valdymo skydelio arba ekrano ikonėles.

„Jos turi būti tokios, kad beveik nekiltų klausimas, kada kokią paliesti, aktyvuojant norimus parametrus, – paprastai universalaus dizaino principus ir jų teikiamą vertę apibūdina M. Karpavičius. – Simboliai turi būti aiškūs. Jeigu, pavyzdžiui, pavaizduota liepsna, vadinasi, tai yra temperatūros valdiklis; jeigu lašelis – vandens temperatūra. Norite išmanaus, bet intuityviai valdomo katilo, išsiaiškinkite šiuos parametrus, nes tikrai ne visi gamintojai naudoja modernią, bet supaprastintą valdymo sistemą.“

Vis populiaresnis tampa valdymas išmaniuoju telefonu. Aukštos klasės katiluose toks valdymo būdas jau yra net ne priedas, o bazinis paketas.

Kad katilas gamintų šilumą, jį reikia pakrauti granulių, o kaip dažnai tai teks daryti, priklauso nuo granulių talpos arba automatizuoto pakrovimo būdo. „Mūsų žiemos vidutinė temperatūra yra apie 10 laipsnių šalčio. Standartiniam vienos šeimos namui, kurio plotas siekia apie 150 kv. metrų, apšildyti užteks 250–300 litrų granulių talpos 5–6 dienoms“, – sako M. Karpavičius, dalindamasis vokiečių patirtimi, kurie neretai įsirengia didžiules granulių talpyklas, kuriose galima sandėliuoti ir 5 tonas granulių, kurios į katilą įsiurbiamos specialiais siurbliais. Tad vadinamasis žmogiškasis faktorius visiškai atkrenta.

Nevalia pamiršti kuro – granulės turi būtinai turėti ES žymeklį. Jeigu nutarsite pirkti pigesnį kurą, įvežamą iš trečiųjų šalių, specialistai įspėja apie galimas priemaišas, kurios ne degs, o lydysis, gadindamos katilą ir granulių degiklį.

Po kiekvieno šildymo sezono katilą reikia profilaktiškai patikrinti – tai galima patikėti specialistui arba atlikti pačiam, nes kiekvienas gamintojas pateikia išsamią informaciją. 

Bendrovės „Antara LT“ nuotr. 

Reklama