Šnipiškės yra XIX amžiuje sukurtas Vilniaus priemiestis. Šis rajonas – labai originalus, pasižymi urbanistine įvairove, greta modernios architektūros matome dar išlikusį senąjį kaimiško užstatymo tipo gatvių tinklą bei architektūrą. Be abejo, kad XXI amžiuje miesto centre turėti kaimą yra nerealu. Ši miesto dalis keisis iš esmės, ji taps naujuoju miesto centru dešiniajame Neries krante. Pagal seniai išgrynintą miesto planuotojų ir urbanistų viziją ji vadinama urbanistine kalva. Vilniaus savitumas yra tas, kad  miestas išsidėstęs ant kalvų, o pastaroji – urbanistinė kalva, kurioje koncentruosis šiuolaikiniai aukštybiniai pastatai.

Tačiau tai nereiškia, jog naujieji dangoraižiai išstums kitus Šnipiškėse esančius pastatus, nes dalis šioje teritorijoje esančių pastatų yra labai įdomūs, puikiai išsilaikę. Pagal medinės architektūros išsaugojimo strategiją bei specialųjį planą yra numatyta, kad senoji medinė architektūra bus išsaugota. Ir tai reiškia, jog teritorijoje apie Giedraičių gatvę nebus leidžiama statyti aukštybinių pastatų – turi išlikti sodybų tipo namai su visais tais sodeliais, želdiniais.

Taigi konflikto su potencialiais investuotojais šioje Šnipiškių zonoje nebus. Tie, kas ten dabar gyvena ar nupirks šiuos pastatus, negalės galvoti: „Na va, sudegė, sugriuvo – dabar jau statysiu, ką noriu“. Tai yra saugoma teritorija ir pastatai turės išlikti, ar būti atstatyti tokie, kokie yra.

Medinė Šnipiškių dalis bus tarsi perliukas, ryškus naujojo miesto centro savitumo elementas. Tiesiog daugiaaukščių kvartalas būtų monotoniškas ir nuobodus. Papulti į teritoriją, kurioje galima pamatyti vietos urbanistinę raidą, išlikusių gatvelių rezginį, gražiai tvarkomas sodybas su sodais, žydinčiais darželiais – tai bus savotiška pramoga ir aplinkos įvairovė.

Likusiose Šnipiškių teritorijose vyks intensyvus virsmas, žinoma, apie tai aktyviai diskutuojant su gyventojais. Kita vertus, Šnipiškės patenka ir į Senamiesčio apsaugos zoną, taigi visi aukštybiniai pastatai bus atsakingai tikrinami, ar negadina miesto panoramų, vaizdo iš Senamiesčio apžvalgos vietų. Čia jau statybos įstatymas, normos yra visuomenės intereso pusėje. Manau, kad ir savivaldybės atsakingos tarnybos, ir nekilnojamojo turto vystytojai dar turi mokytis konstruktyviai diskutuoti su gyventojais. Sakyti viską apie projekto pasekmes, nemeluoti. Deja, dar klęsti tokia kultūra: „prastumiam greitai projektą, o paskui – kaip nors.“

Nekilnojamojo turto vystytojai jau turi mokytis diskutuoti su gyventojais. Sakyti viską, kaip yra, nemeluoti. Buvo įsigalėjusi tokia kultūra: „padarom čia greitai projektą, pasislėpę, o paskui – na, kaip nors".

Tiesa, ir žmonės turi suvokti, jog dalyvaudami miesto vystyme jie turi ne tik teises, bet ir pareigas. Visuomenės interesas yra aprašytas teritorijų planavimo, statybos ir projektavimo normose, higienos normose ir kt. Kitaip tariant, jei ir skundžiamės, nebūtinai esame teisūs, jei ignoravome viešą svarstymo procesą, jei projektas parengtas laikantis nustatytos tvarkos ir normų.

Įstatymai neturi kriterijų: „nepatinka, negražu, užstoja patinkantį vaizdą“. Laimėti su skundais, kurie nepagrįsti įstatymais ar reglamentais, nerealu. Beje, iš savo patirties žinau, jog didžiausia diskusija dėl naujo pastato prasideda tada, kai pradedami kloti pamatai.

Šiemet bus pradėtas rengti naujas Vilniaus miesto bendrasis planas. Ekspertai, urbanistai siūlo Šnipiškėms nuo Neries iki Ozo gatvės parengti detalesnį planą, atsižvelgiant į šio rajono plėtros reikšmę viso miesto plėtrai bei visuomenės interesui.

Kol kas rajono veidas keitėsi daugiau privačių investicijų dėka. Šiuo metu turime galimybę panaudoti europines lėšas. Jei trumpai, planuojama skirti net 15,5 mln. eurų investicijų, iš jų 12,6 mln. eurų – iš ES struktūrinių fondų.

Bus tvarkoma Giedraičių gatvė, Kernavės gatvė ir dalis Fino gatvės, tiesiami dviračių takai, užbaigtas apšvietimo ir vandentiekio tinklų tiesimas.

Kas dar? Senvagė! Į šią teritoriją žvelgiant nuo Neries pusės, dešinėje turime unikalių kaimiškosios architektūros fragmentą.  O kairėje pusėje turime unikalų reliktą – senvagę, kuri tekėjo į Neries upę.

Šioje teritorijoje turime išlikusius tvenkinius, molduobes, kurias planuojame sutvarkyti iš Europos lėšų, skirtų kraštovaizdžio tvarkymui.

Vakarinėje Šnipiškių pusėje lietaus nuvedimas į kanalizaciją yra didelė problema. Todėl teritorija bus tvarkoma ne tik dėl rekreacijos poreikių, bet ir dėl natūralaus lietaus vandens surinkimo. XXI-ajame amžiuje grįžtame prie tradicinių, pigių ir estetiškų priemonių – lietaus vandenį nuvesime  ne į lietaus kanalizaciją (nes ji brangi ir nuolat užsikemša), o atkurdami natūralius vandens surinkimo tvenkinius ir pievas. Manau, kad ir kitus miesto rajonus turime tvarkyti ne asfaltuojant ir betonuojant paviršius, o paliekant kuo daugiau žaliųjų plotų, pievų.

Ateityje, kai bus baigtas visos teritorijos sutvarkymas –  šnipiškiečiai turėtų būti patekinti savo gyvenama vieta, nes Šnipiškės taps daugiafunkcine teritorija: savivaldybės administrcija, poilsis ir komercija, verslo centrai – viskas bus šalia. Šis rajonas yra pačiame miesto centre, jo gyventojai gali pėstute pasiekti miesto centrą, Senamiestį, Vingio parką, kitas miesto vietas, pasivaikščioti gražiai sutvarkyta Neries krantine. Jau tvarkoma Neries pakrantė, tad tereikės pereiti Konstitucijos prospektą ir gyventojai galės sėkmingai sportuoti, ilsėtis, važinėti dviračiais.

Pastaraisiais metais vilniečiai tapo priklausomi nuo automobilio. Akis bado statistika: 1000 gyventojų turime beveik 600 automobilių (Europoje primaujame) ir ateina laikas keisto tokį gyvenimo būdą. Šnipiškiečiai turi unikalią galimybę būti pirmais, kurie atsisakys nuosavo automobilio ir pradės visur vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiais.

Be to, šis rajonas yra šalia visų miesto greitojo transporto jungčių: norint pasiekti šiaurės – pietų, ar rytų – vakarų miesto rajonus gyventojams tereikia sėsti į dažnai kursuojančius greituosius autobusus. Nuosavo automobilių degalams žmonės dabar išleidžia nemažą dalį savo pajamų, o štai šnipiškiečiai gali sutaupyti ir laiko, ir pinigų.

Nors šiuo metu Šnipiškės dar juda link savo galutinės vizijos, manau, kad ateityje jos taps sėkmingu rajonu, kuriame ir gyventi, ir dirbti, ir ilsėtis bus patrauklu.