Vitas KARČIAUSKAS, Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas
Apie Šnipiškes galiu kalbėti tik kaip paveldosaugininkas – apie saugomą šio rajono dalį. Šnipiškių rajonas yra ganėtinai didelis ir kaip jis atrodys – čia jau miesto vyriausiojo architekto atsakomybė. Iš esmės tą procesą koordinuoja savivaldybė. O mes prisidedam tik tiek, kad kontroliuojame, kiek laikomasi tų reikalavimų.
Savivaldybė turi ir savo medinių pastatų saugojimo programą. Tačiau žvelgiant grynai paveldosaugininko žvilgsniu galiu pasakyti tiek: ten gyvena nelabai turtingi žmonės ir susitvarkyti jų nepriversi. Ten reikia gero investuotojo. Įsivaizduokite, jei atsirastų stambus investuotojas ir tie nameliai būtų sutvarkyti – (gyventi jame) būtų prestižo reikalas.
Arba investicijos turi eiti iš miesto (kas mažai tikėtina), tačiau tuomet tie būstai lieka socialiniais būstais. Arba, kaip minėjau, stambus investuotojas nuspręstų išpirkti namus iš dabartinių savininkų ir juos visiškai sutvarkytų padarydamas prestižinį mažaaukščių namų rajoną.
Jei miestas šiam investuotojui sudarytų tinkamas sąlygas, jis nebūtų altruistas – manau, kad gautų ir pelno iš tokios investicijos.
Specialiajame plane panašūs veiksmai anksčiau buvo numatyti, tačiau – pasikartosiu: tai yra savivaldybės specialusis planas, jo įgyvendinimu jie užsiima.
Medinės architektūros programa Vilniuje buvo patvirtinta 2006-aisiais metais. Tuomet ir buvo kalbų iš potencialių investuotojų (dabar nenoriu minėti pavardžių), apie tokią viziją, kokią paminėjau. Kai kurie stambūs verslininkai matė tokią galimybę.
Dar prisimenu, kaip Giedraičių gatvėje buvo numatyta steigti medžio centrą – tokį eksperimentinį medinės architektūros išsaugojimo darinį. Dabar apie tai niekas nieko nekalba...
Kokia dabar yra tolimesnė miesto vizija – tikrai nežinau. Ar vizija keičiasi kartu su valdžios pasikeitimu? Galimas dalykas.
Dideliems darbams visuomet reikalinga politinė valia. O kokia ji dabar? Nežinau.
Kalvarijų gatvė yra vienas iš istorinių traktų (istorinių kelių, – red. past.), tad aktualu, kad ji ir liktų kaip traktas. O architektūra, kuri atsiranda šalia, senamiesčio apsaugos zonoje – mes galime reglamentuoti tik jos aukštingumą.
(Neseniai šnipiškiečiai sukilo, jog jų rajone planuojamas naujas penkių aukštų daugiabutis yra tarsi svetimkūnis, neatitinka bendros rajono vizijos, – red. past.)
Visa kita – nauja architektūra – tai miesto architektūrinės kokybės klausimas ir, mano suvokimu, miesto vyriausiojo architekto atsakomybė.
Dar prieš metus mes, derindami projektą šioje zonoje, prašydavome, kad miesto vyriausiasis architektas išreikštų savo nuomonę. Arba jis, arba su projektu buvo einama į Architektūros ir urbanistikos tarybą prie Architektų sąjungos.
Taigi tokiose teritorijose, kurios, nors ir saugomos, nėra griežtai reglamentuotos, architektūrinė kokybė ir bendras rajono vaizdas labai priklauso nuo miesto vyriausiojo architekto.
Statybų sektorius sukuria daugiau nei trečdalį visų klimato kaitą skatinančių dujų. Dėl to inovacijoms atviros šalys gręžiasi link tvaresnės statybinės medžiagos – betoną ir plieną keičia mediena. Tačiau Lietuvoje koją tokiai statybai kiša priešgaisrinės saugos reikalavimai.
Gegužės 24 dieną nuskambėjo žinia, kad Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (toliau – LVAT) (t. y. aukščiausia Lietuvos Administracinių Teismų sistemos instancija, kurios sprendimų nebegalima skųsti) priėmė sprendimą Administracinėje byloje Nr. eA-778-662/2023 tarp Vilniaus m. savivaldybės ...
Pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuotas nedidelis sovietmečiu statyto ir nerenovuoto būsto kainos kritimas, tačiau kito nekilnojamojo turto (NT) kaina išliko stabili. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad ekonominio būsto kainos šiemet turėtų stabilizuotis.
Darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus derina ir įgyvendina naudodamiesi socialinės partnerystės formomis. Glaudi socialinė partnerystė leidžia patenkinti savo ir atstovaujamų darbuotojų interesus, o tai – ypač svarbu išlaikant bendradarbiavimą svarbiais darbo, socialiniais ir ekonomini...
Trečdalis Lietuvos gyventojų planuoja įsigyti naują būstą dešimties metų laikotarpyje, rodo „Luminor" banko atliktos apklausos* duomenys. Didžiausiu trikdžiu apklaustieji įvardija aukštas nekilnojamo turto kainas, o beveik kas dešimtam Lietuvos gyventojui trūksta santaupų pradiniam būsto paskolos įn...
Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu vos penktadalis, arba 21 proc., respondentų nurodė, kad norėtų pirkti būstą iš brėžinių. Tyrimą inicijavusios bendrovės „Realco“ ekspertų teigimu, faktiniai pardavimų duomenys rodo kitokią realybę. Būsto pirkimas ankstyvoje statybų stadijoje turi pr...
Ekonomikos iššūkių kupinu laikotarpiu Lietuva išlieka patraukliausia tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektams tarp Baltijos šalių, rodo Europos patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“, kurį kasmet atlieka profesinių paslaugų bendrovė EY. Jo duomenimis, Lietuva pernai pritraukė 47...
Nors dažniausiai, apie 75 proc., į darbo ginčų komisijas (DGK) kreipiasi darbuotojai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, tačiau antrą vietą pagal DGK nagrinėjamų reikalavimų skaičių užima darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 m. balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,3% (2023 m. kovą buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Li...
Vėluojantys klientų mokėjimai yra problema, dėl kurios įmonės patiria reikšmingų išlaidų. Duomenys rodo, kad Lietuvos įmonėms skolų „vaikymasis“ kasmet atsieina daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų. Šiuos praradimus įvertino tarptautinė kreditų valdymo bendrovė „Intrum“, kurios paskelbtoje naujausioje „Europ...
Baigiasi pereinamasis laikotarpis, kuris buvo numatytas darbdaviams prisitaikyti prie Darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. pakeitimo. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. buvo sumažintas kompensuojamas dydis nuo 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio iki 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ...
Statybos sektorius – rizikingiausias – apie 60 proc. nelegalaus darbo atvejų nustatoma būtent šiame sektoriuje. Kadangi daugybę metų situacija nesikeitė, atsakingų valdžios institucijų iniciatyva 2022 m. balandžio 1 d. startavo skaidriai dirbančiojo ID.
Įmonėms taikomi vis aukštesni aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės standartai. Verslai, vedini savo vertybių ir siekdami būti konkurencingesni bei patrauklesni investuotojams, imasi įgyvendinti aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. environmental, social, governance – ESG)...
Šiuos metus Lietuvos ekonomika pradėjo būdama techninėje recesijoje. Prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas, mažėjusi užsienio paklausa ir griežtinama pinigų politika lėmė, kad antrą ketvirtį iš eilės šalies ekonomikos aktyvumas sumenko. Vis dėlto darbo rinka rodo atspa...
VDI informuoja, kad Darbo kodeksas reglamentuoja šeiminių įsipareigojimų turinčių darbuotojų teisę pasinaudoti tam tikromis garantijomis, kurios darbuotojams leidžia daugiau laiko skirti šeimai bei pailsėti, ir darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojams vykdyti šeiminius įsipareigojimus. ...
Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose n...
Daugiau kaip prieš metus įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais buvo numatytas į valstybės ir savivaldybės biudžetus mokamas atlyginimas už statinių griovimą, statybą ir rekonstrukciją iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose esamų statinių eksploatavimui. Pirmieji įstatymo taikymo metai išr...
Koronaviruso pandemija leido suvokti, kad galima dirbti ir fiziškai nebūnant darbo vietoje, todėl išpopuliarėjo tiek nuotolinis darbas, tiek darbostogos užsienyje, kurias kaip motyvacinę priemonę darbuotojams renkasi vis didesnė dalis Lietuvos darbdavių. Jas organizuojantiems darbdaviams ekspertai p...
Nekilnojamojo turto skelbimuose neretai nurodoma, kad būstas yra ne gyvenamosios, bet, pvz., poilsio paskirties arba įvardijami kaip apartamentai. Pardavėjai aiškina, kad jokie papildomi mokesčiai, įsigijus negyvenamosios paskirties būstą, nebus taikomi. Situaciją komentuoja VMI Teisės departamento ...
Į viešumą iškilus nemalonioms istorijoms apie nekilnojamojo turto (NT) agentūrų susitarimus ir krepšinio klubų suokalbį nemokėti žaidėjams atlyginimų, Konkurencijos taryba nutarė ir šiemet akyliau stebėti darbo rinką. Savo ruožtu, konkurencijos teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad verslui, kurį ji...