Kalbant apie atliekų tvarkymą, norėčiau kartu kalbėti ir apie ekonomiką. Dažnai mes suprantame atliekų tvarkymą kaip savotišką ekonomikos užribį. Net ir pats atliekų tvarkymo įstatymas tai apibrėžia: atliekos – tai, ko mes ketiname atsikratyti.

Kas šiuo metu vyksta Europoje ir pasaulyje? Nebeliko požiūrio, kad atlieka yra medžiaga, kuri nebereikalinga. Jeigu paklausytumėte Jean'o Claude'o Junckerio (Europos Komisijos prezindento, – red. past.) ir kitų pranešimų, apie Europos ekonomikos atgaivinimą – daugiausia kalbama apie žiedinę ekonomiką (uždarą ekonomikos ciklą, – red. past.). Tai yra idėja, konceptas ir ji ne naujai sugalvotas – jau egzistuoja kokius 10 metų.

Jos samprata, be galo paprasta. Atliekos – tai yra jau nupirkta medžiaga, už kurią mes visi jau vieną kartą sumokėjome, bet kažkodėl išmetam ir mokam dar kartą (kad ji būtų sutvarkyta, – red. past.).

Žiedinės ekonomikos iniciatyvos pasisako už tai, kad atliekas reikia panaudoti.

Dar prieš kelerius metus kalbėjome apie atliekų panaudojimą energetikoje ir ginčijomės – reikia ar nereikia tai daryti. Šiandien tai jau yra valstybės programose. Vyriausybės patvirtintas Atliekų tvarkymo planas ir Šilumos ūkio plėtros programa rodo – atliekų panadojimas energetikai yra valstybės interesas.

Dar nepamirškime, kad didelė dalis tų atliekų yra bioskaidžios – tai yra biokuras.

Nerekia užmiršti ir dar vieno svarbaus dalyko – atliekos svarbios ne tik ekonomikai, kaip žaliavos, kaip energetinis išteklius, svarbiausias prioritetas – apskritai neturėti atliekų.

O atliekų prigimtis – pakuočių konstrukcija, dizainas ir mūsų vartojimo įpročiai. Ir kol to nepakeisime, tol mes turėsime atliekas ir su jomis kovosime.

Prisipažinsiu: kiekvieną rugsėjį į konferenciją susirenkantys atliekų tvarkytojai man kartais primena tokį kardiochirurgų kongresą. Kodėl? Nes pacientai geria, rūko, neina laiku miegoti, tada jų širdis sustreikuoja. Ir tuomet jau kardiochirurgai susirenka ir sprendžia, ką gi su jais daryti.

Taip, pacientus reikia gydyti. Manau, kad šiandien tas pacientas tai yra ekonomika. Nes atliekos gimsta ekonomikoje, gyvenimo būde.

Kalbant apie atliekų tvarkymą, matyt, reikėtų visuomet ieškoti ryšių su kitomis ekonominio gyvenimo sritimis. Viena sritis – akivaizdi: energetika. „Lietuvos energijos“ atstovams pavesta vykdyti Vyriausybės sprendimą: tai, ką mes išmetam, panaudoti energijai gauti. Nes mums šio produkto labai reikia.

Kokia alternatyva? Galime pirkti iš Rusijos, pirkti iš Norvegijos ir mokėsime jiems pinigus.

Neužsimirškime, kad reikia visuomet ieškoti sąsajų. Atliekų tvarkymas veikia ne vertikaliai, o horizontaliai.

Svarbu ne tik surinkti, supakuoti ir išmesti. Svarbu išspausti vertę.

Tuomet medžiagų, kuriomis tereikia atsikratyti arba neturėsim iš viso, arba turėsim labai mažai.

Komentaras skambėjo kasmetinėje konferencijoje „Atliekų tvarkymas“ 2015