Esame du jauni profesionalai, baigę mokslus užsienyje, projekto „Kurk Lietuvai“ dalyviai.

Mes bandėme paeksperimentuoti su keliais veiksniais, kurie tarptautiniu mastu įvertinti kaip labiausiai didinantys žmonių motyvaciją rūšiuoti atliekas. Juos pritaikėme nedidelio miestelio daugiabučių namų kvartale.

Pasirinkome mažą Neveronių miestelį. Apvažiavome 4–5 savivaldybes ir su jų vadovais kalbėjome, kaip kiekvienai iš jų sekasi rūšiuoti. Nuvažiavus ir pasižiūrėjus, kokia yra atliekų tvarkymo sistema Neveronyse – pasidaro liūdna. Kita vertus, dauguma savivaldybių didžiausią problematiką mato daugiabučių rajonuose.

Didžiausias iššūkis buvo įtiknti savivaldybę, kad mes čia kažką keisim, eisime per žmones ir bandysime įgyvendinti tokį pilotinį projektą.

Rūšiuoti žmones labiausiai skatina paprasti dalykai: 

• Jei tai paprasta ir patogu
• Yra finansinis atlygis (ekonominė motyvacija)
• Visuomenė šviečiama ir informuojama

Neveronyse pakvietėme ir žmones, ir namų pirmininkus į seminarą, kaip rūšiuoti ir į kokius konteinerius, ką mesti. Pastebėjome, kad  konteineriai čia visiškai chaotiškai išdėstyti. Pavyzdžiui, vienoje gatvės pusėje stovi buitinių atliekų konteineriai, o kitoje – rūšiavimo varpeliai. Pagal visas rekomendacijas, bendrų atliekų konteineris turėtų stovėti šalia rūšiavimo konteinerių. Taigi pakeitėme konteinerių infrastruktūrą. Savivaldybė kreipėsi į vežėją, kuris konteinerius tiesiog perkėlė.

Trečias dalykas – ekonominė motyvacija. Čia jau reikėjo šiek tiek pasukti galvą. Kokia tau nauda iš rūšiavimo?

Jei matai iš to kokį nors rezultatą – tai įkvepia. Bendraudami su gamintojų ir importuotojų organizacijos kiekvienai savivaldybei skiria šiek tiek lėšų gyventojų švietimui. Šiuos pinigus, pagal dokumentus, galima panaudoti ir konkrečiai bendruomenei. Taigi sutarėme, kad jei šioje savivaldybėje pakils rūšiavimo lygis, jie gaus kažką, ko mano, kad trūksta. Šie pinigai bus panaudoti konkrečios bendruomenės poreikiams.

Dar turime pasakyti, kad su tuo atliekų vežėju, su kuriuo teko dirbti, darbas buvo apgailėtinas. Reikia prisiminti, jog gyventojai mato tik žmones, kurie išveža jų šiukšles. Pamatėme, kad kai kurie konteinreriai stovi šalia individualių namų, nors jie turi nuosavus konteinerius.

Vos perstatėme konteinerius – rūšiavimo lygis išaugo 20 proc. O mes pažadėjome vaikams įrengti žaidimų aiškteles, suoliukus, jei rūšiavimo lygis pakils.

Netrukus konteineriai buvo perpildyti, tačiau atliekų vežėjas neatvažiavo jų išvežti. Nors buvo toks žodinis susitarimas.

Taigi tuomet supranti, kad žmonės gali prarasti motyvaciją – rūšiuoji, o viskas stovi neišvežama. Tai kam tą daryti?

Po projekto paruošėme kelias rekomendacijas, ką reikėtų daryti, kad rūšiavimas būtų skatinamas:

• Konteinerių inventorizacija, priežiūra, perstatymas – savivaldybės turi rūpintis, kad gyventojams būtų patogu. Kitaip tariant, buitinių atliekų konteineris stovėtų šalia rūšiavimo konteinerių
• Trūksta galvojimo „už ribų“ – kaip galima įmantriau panaudoti lėšas, kad gyventojai būtų motyvuoti rūšiuoti. Ne vien išleisti kokį nors lankstinuką
• Bausti vežėjus, jei jie dirba neatsakingai, skirti jiems finansines baudas.

Komentaras skambėjo kasmetinėje konferencijoje „Atliekų tvarkymas“ 2015