Dėl ko liūdi purvinų Vaidotų gyventojai

Didžioji dalis Vaidotų kaimo gatvių ne tik kad neapšviestos ir neasfaltuotos, bet ir nusėtos didelėmis duobėmis, kurios kelia pavojų transportui ir gyventojams. Tokie keliai žiemą labai slidūs, o dėl kas kelis metrus esančių duobių, transporto priemonės tampa sunkiai valdomos. Nors eismas gana intensyvus, Vaidotų kaime beveik nėra šaligatvių ir kelių apšvietimo. Viena iš pagrindinių kaimo gatvių – Krantinės gatvė, kurioje yra vaikų darželis, kelios viešojo transporto stotelės, ja kasdien juda šimtai suaugusiųjų ir vaikų, – skendi visiškoje tamsoje. Šalia tokios judrios gatvės nėra jokio šaligatvio, o gyventojai priversti eiti šalikele ar važiuojamąja kelio dalimi, kai dėl oro sąlygų šalikele eiti neįmanoma. Taip situaciją apibūdino Vaidotų kaimo bendrija.

Vaidotuose veikia keliolika stambių įmonių, kurios verčiasi logistika, gamyba, turi sandėliavimui skirtas patalpas ir teritorijas. Vaidotų gyventojai portalo Statybunaujienos.lt redakcijai atsiuntė nuotraukas, kuriose matyti pjuvenų kalnas, supiltas Krantinės g. 17 teritorijoje. Jas suvežti, mano vaidotiškis, reikėjo apie 200 sunkvežimių, kurie gyvenvietės gatvėmis važinėjo pirmyn ir atgal.

Skelbimų portaluose talpinama informacija apie nuomojamas naujai statomas sandėliavimo/gamybines patalpas – 560–4080 kv. m ploto angarus Vaidotuose, Krantinės gatvėje. 

„Vaidotuose ant kalvos yra plėtojami dideli gyvenamųjų namų projektai. Pagrindinės susisiekimo gatvės yra Krantinės ir Vėjo. Viena jų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kita – Vilniaus rajono, – pasakojo Vaidotų gyventojai. – Krantinės gatve visą parą važinėja sunkusis transportas, šia gatve keliauja ir pėstieji, tačiau gatvė neturi nė vieno šaligatvio, nė vieno gatvės šviestuvo.“

Ir Vaidotai plečiasi – čia įgyvendinamas didžiausias, kaip skelbia projekto plėtotojai, UAB „Žemės plėtra“ projektas „Vaidotų kalva“. Aštuonių hektarų plote suformuoti gyvenamosios paskirties 6–12 arų sklypai.

Prie vaikų darželio plyti pelkė, autobusų stotelėse be jokios užuovėjos – sulaužyti suoliukai, nerasta ir šiukšliadėžių. Vieną jų, neapsikentęs, pastatė Vaidotų gyventojas, nors šias autobusų stoteles, kaip ir vietinės reikšmės kelius, gatves privalo prižiūrėti savivaldybė.

„Man baisiausia, kai iš 78-ojo autobuso išlipa mokinukai ir eina mišku, o už posūkio nieko nematyti, pasakoja vaidotiškė. – Sekmadieniais iš bažnyčios eina senoliai – kelkraščiais, pasipuošę, bet neretai aptaškyti pravažiuojančių automobilių. Liūdna.“

Kodėl taupo Pagirių seniūnė

Vilniaus rajono savivaldybės, Pagirių seniūnijos seniūnė Marija Matiulevič pripažįsta, kad kelių būklė seniūnijoje – labai prasta. Kelių direkcijos lėšų užtenka tik einamajam gatvių ir kelių remontui. Tačiau seniūnė sako, kad kituose seniūnijos kaimuose ir gyvenvietėse bėdos didesnės negu Vaidotuose.

Šiemet, pasak seniūnės M. Matiulevič, Vaidotų kaimo Krantinės gatvė įtraukta į asfaltuotinų gatvių sąrašą, „bet gaila pinigų, nes kitų kaimų gyventojai neturi to, ką turi Vaidotai – čia gatvės asfaltuotos“. Seniūnė nelinkusi leisti pinigų ir gatvėms apšviesti ar šaligatvius įrengti. To priežastis – startuojantis susisiekimo infrastruktūros projektas.

Vaidotų gyvenvietėje esančios Krantinės, Statybininkų, Šaltinio gatvės ir Baltosios Vokės gyvenvietėje esanti Parko gatvė yra svarbios vietinio susisiekimo gatvės, atsakydama į portalo Statybunaujienos.lt paklausimą, rašo Dorota Korvin-Piotrovska, Vilniaus r. savivaldybės Investicijų skyriaus vedėja. Projektas „Eismo saugos priemonių diegimas Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Baltosios Vokės ir Vaidotų gyvenvietėje (Parko g., Krantinės g., Statybininkų g., Šaltinio g.)“ įtrauktas į Vilniaus r. savivaldybės 2017–2019 m. strateginį veiklos planą ir planuojamas įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Projekto vertė – 461 804 eurai.

Projekto metu planuojama Parko g. įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, apšvietimą 0,72 km ilgio ruože, Krantinės g. įrengti pėsčiųjų takus ir apšvietimą 0,37 km ilgio ruože, autobusų sustojimo aikšteles, Statybininkų g. įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus ir apšvietimą 0,65 km ilgio ruože, Šaltinio g. įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus ir apšvietimą 0,265 km ilgio ruože. Projektavimo darbų pirkimas numatytas jau gegužę, o rangos darbus planuojama pradėti 2018 m. rugpjūtį. Projekto darbus numatoma pabaigti iki 2019 m. rudens.

Kontrastai. Kairėje – Vilniaus rajono savivaldybės, Vaidotų kaimo šiokiadieniai. Dešinėje – Kretingos rajono, Kūlupėnų kaimas, kurio viešosios erdvės, pasinaudojus ES parama, buvo sutvarkytos dar 2014 m. pabaigoje

Pagirių seniūnijos seniūnė M. Matiulevič neslėpė abejojanti, ar, pradėjus tvarkyti Vaidotų gatves savivaldybės lėšomis, jos dar galėtų būti tvarkomos iš minėto projekto biudžeto.

Verslas pasirengęs prisidėti tvarkant gatves

Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąraše yra Pagirių seniūnijos Vaidotų kaimo Pramonės gatvė, todėl šios gatvės priežiūra ir taisymu privalo rūpintis savivaldybė.

Pramonės gatvė, kurioje įsikūrusios keliolika įmonių

Vaidotuose įsikūrusios tokios įmonės, kaip „Statybos mašinų servisas“, „Ruukki Lietuva“, „Vaidotų baldai“, „Vaidotų statyba“, „Ramstis“, „Mėta“, „Baltic industrial coating“, iš viso apie 14 įmonių. Pramonės gatvę, kurioje jos įsikūrusios, galima pasiekti tik per pagrindinę Vaidotų gatvę – Krantinės gatvę. Todėl seniūnija ir savivaldybė nori, kad verslas prisidėtų prie kelių sutvarkymo. Tačiau, kaip portalui tvirtino Pagirių seniūnijos seniūnė M. Matiulevič, su įmonėmis nepavyko susitarti.

„Iniciatyvų iš įmonių pusės buvo. Bendrovė „Ruukki Lietuva“ drauge su kitomis Vaidotuose veikiančiomis įmonėmis 2011 m. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę dėl Pramonės g. remonto, – sakė Mantas Grigaliūnas, UAB „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas. – Buvo pateikti skaičiavimai, bet tuomet nepavyko rasti visas puses tenkinančio sprendimo. Jei vėl būtų sugrįžta prie šio klausimo, mūsų pozicija išlieka nepakitusi – esame pasiruošę prisidėti.“

Nuo 2012 m. rajono gyventojai ar įmonės, kaip portalui sakė Romuald Dadelo, Vilniaus r. savivaldybės Statybos skyriaus vyr. specialistas, gali kreiptis į savivaldybę dėl kelių, gatvių asfaltavimo ar žvyro dangos remonto darbų bendro finansavimo – iki 50 proc. darbų vertės gali padengti savivaldybė. 2016 m. savivaldybė, specialisto duomenimis, sulaukė iniciatyvų dėl kelių ir gatvių asfaltavimo ir žvyro dangos remonto darbų bendro finansavimo su fiziniais ar juridiniais asmenimis. Pernai, pasinaudojant bendro finansavimo galimybe, buvo įgyvendinti 5 kelių ir gatvių atnaujinimo projektai, kurių vienas – kelio dalis Guobstų kaime – ir Pagirių seniūnijoje.

Kelių direkcijos lėšas lemia ir gyventojų skaičius

Seniūnijos gatvės prižiūrimos iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos (Kelių direkcijos) skiriamų lėšų, kurių, seniūnės tvirtinimu, yra per mažai: norint tinkamai sutvarkyti bent vieną gatvę, lėšų nebeliktų kitų gatvių ir kelių einamajam remontui.

Nuotraukoje kairėje – Autobusų žiedas ir stotelė. Šiukšliadėžę pastatė vienas iš gyventojų

Kasmet Kelių direkcijos Kelių priežiūros ir plėtros programos (Programos) sąmatoje 30 proc. lėšų skiriama vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, rekonstruoti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Šios lėšos, kaip vietinės reikšmės kelių savininkėms ar valdytojoms, skiriamos savivaldybėms. Didžioji savivaldybėms skiriamų Programos lėšų dalis (76 proc. iš 30 proc.) yra skiriama Kelių direkcijos.

„Ši lėšų dalis savivaldybėms skirstoma atsižvelgiant į savivaldybių vietinės reikšmės kelių, gatvių ilgį, nuolatinių gyventojų skaičių, o miestų savivaldybėms – dar ir į savivaldybėse įregistruotų transporto priemonių skaičių“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos Vietinių kelių administravimo skyriaus vedėja Neringa Kryževičienė. Savivaldybėms, susisiekimo ministro įsakymu, dar gali būti skiriama Programos tikslinių lėšų, o Vyriausybės nutarimu – Programos rezervo lėšų. Šias lėšas perskirsto savivaldybių Tarybos. Savivaldybės savarankiškai planuoja, kokius vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektus ir kada statyti ar rekonstruoti, kokiomis lėšomis darbus finansuoti. Savivaldybės tam privalo skirti ir savo biudžeto lėšų.

Kelių direkcijos nuomone, iš esmės pagerinti kelių būklę galima būtų tik tada, jeigu savivaldybės kelių priežiūrai ir plėtrai skirtų daugiau savo biudžeto lėšų. „Kaip minėta, savivaldybėms didžioji Programos lėšų dalis skiriama įvertinus nuolatinių gyventojų skaičių, todėl, jeigu gyventojų savivaldybėje padaugėja, tai ir Programos lėšų padidėja“, – sako N. Kryževičienė.

Iš Programos lėšų gali būti prižiūrimos ir autobusų stotelės.

Savivaldybė laukia „centrinės valdžios dėmesio“

Vilniaus rajone tik apie 17 proc. gatvių ir kelių padengta asfaltbetoniu. Sparčiai augant priemiestinėms gyvenvietėms, didėja eismo intensyvumas, todėl reikia atnaujinti esamą ir įrengti papildomą infrastruktūrą. Tačiau gaunamų lėšų, kaip sakė Vilniaus r. savivaldybės Statybos skyriaus vyr. specialistas Romuald Dadelo, neužtenka užtikrinti visų rajono kelių tinkamos priežiūros.

„Dar kartą reikia pabrėžti, kad, pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirstymo metodiką, nepakankamai objektyviai įvertinamos mūsų rajono, kaip priemiestinio, plėtros tendencijos, – sako R. Dadelo. – Savivaldybė neturi galimybių sukurti tiek viešosios infrastruktūros, koks yra poreikis. Tik nuo 2015 m. ženkliai padidėjus Programos lėšoms, atsirado galimybė šiuo metu maksimaliai pagerinti Vilniaus rajono kelių būklę. Tą jau pajuto ir tikrai pajus Vilniaus rajono gyventojai.“

Pernai iš savivaldybės biudžeto šioms reikmėms buvo skirta virš 4 mln. eurų. Vilniaus rajono savivaldybėje yra 23 seniūnijos, kuriomis, pasako savivaldybės atstovo, rūpinamasi vienodai. Lėšos skirstomos atsižvelgiant į seniūnijos teritorijoje deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų skaičių bei pagal seniūnijai priklausančių kelių ir gatvių ilgį.

Pagal Vilniaus r. seniūnijų seniūnų prašymus rengiamas vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių tiesimo bei remonto darbų planas, kuriame atsižvelgiama į eismo intensyvumą, darbų tęstinumą, visuomeninio transporto panaudojimo galimybes, gyventojų prašymus. 2017 m. Parko g. ir Šaltinio g. planuojama įrengti greitį ribojančius kalnelius ir perėjas. Krantinės, Šaltinio ir Statybininkų gatvėse bus tvarkomos duobės, atliekami kiti einamieji darbai.

Tačiau, kaip akcentuoja R. Dadelo, be centrinės valdžios dėmesio savivaldybės nepajėgios išspręsti minėtų problemų. 

Vaidotų gyventojų nuotr.