Viena jų – tendencija neapsiriboti fizine aplinka, daugiau sąmoningo dėmesio kreipti į norą (at)pažinti kultūrinius klodus, glūdinčius konkrečioje vietoje, ir juos integruoti į projektą. Gilintasi į pamiršimo ir atsiminimo praktikas, akcentuota, kad tik taip įmanomas skirtingų istorinių, kultūrinių sluoksnių įprasminimas naujai kuriamuose objektuose, suteikiant šių dienų Lietuvos architektūrai išskirtinumo, praturtinant mus ir mūsų aplinką.

Dar kartą pabrėžta, kaip svarbu yra nustatyti, įvertinti bendruomenių poreikius, jau susiformavusius įpročius ir į juos atsižvelgti. Daug kam buvo netikėta, jog architektūrinius klausimus galima nagrinėti pasitelkiant sociologinius įrankius – bendradarbiavimas ir kitų disciplinų įtraukimas dar mažai vertinama galimybė architektūros lauke.

Veriasi nauja, iki šiol menkai tyrinėta neformaliosios architektūros zona, kuri egzistuoja aplink mus, bet lieka tarsi šešėlyje, pilkojoje zonoje. Ši, pačių žmonių tveriama architektūra, kaip reiškinys turėtų būti įtraukta į architektūros tyrimų žemėlapį.

Rūmai nuoširdžiai dėkoja moderatoriams už jų indėlį formuojant sesijas ir vedant diskusijas bei visiems pranešėjams už aktualius, akiratį plečiančius pranešimus.

Negalėjusius dalyvauti ar stebėti tiesioginės transliacijos, kviečiame žiūrėti konferencijos įrašą. 

 

Pranešimų laiko rodyklė:

• 00:18:40. V. Petrušonis. Architektai ir aplinka. Kultūrinio konteksto suvokimo galimybes kūrybos procese.
• 00:37:00. R. Kučinskas. Architektūrinė kokybė takiosios modernybės kontekste.
• 00:51:50. A. Andriušytė, R. Bertašiūtė. Kultūrinių kraštovaizdžių vietos prasmių pažinimas ir perteikimas.
• 01:08:50. J. Markevičienė. Miesto forma kaip urbanistinių kontekstų išteklius: daiktinės aplinkos prasminimas jos kaitos procese.
• 01:26:50. T. S. Butkus. Arno Dineikos fenomenas: organiškos architektūrinės aplinkos formavimas.
• 2:43:15. M. Šupa. Miestas kaip komunikacijos medija: Vilniaus semiotiniai kraštovaizdžiai.
• 3:00:00. P. Jevsejevas. Skonio karai Lukiškių aikštėje: aplinka kaip vertybinio pasaulio organizavimo išraiška.
• 3:17:10. M. Karalius, M. Germanavičius. Viešosios erdvės pokyčiai buvusiame mono-industriniame mieste: Visagino „Aukštaitijos“ viešbučio ir „Lidl“ atvejis.
• 3:35:00. R. Rožėnė. Namas kaip procesas: neformalių gyvenviečių architektūrinė aplinka.
• 5:21:17. T. Urbelis. Apsupties architektūra: galios santykiai ir kasdienė normalizacija.
• 5:37:00. R. Čepaitienė. Posovietinė transformacija kaip sociopolitinis architektūrinės kūrybos kontekstas.
• 5:53:20. A. Štelbienė. (Ne)matomi pramonės architektūros ženklai konvertuojant buvusios pramonės teritorijas.
• 6:10:35. I. Alperytė. Sapiegų karo ligoninė – visuomenių „užmaršumo“ ir atminties liudininkė.