Bendrijos argumentai neįtikino

Ginčas kilo tuomet, kai viena interneto paslaugų bendrovė siekė įrengti savo infrastruktūrą 23 daugiabučiuose Kaune, tačiau bendrija atsisakė sudaryti tam sąlygas. Bendrija teigė, kad tokios paslaugos gyventojams nėra aktualios, esamų tiekėjų pakanka, o papildoma infrastruktūra esą netelpa ir gali sukelti techninių trikdžių.

Vis dėlto Ryšių reguliavimo tarnyba nustatė, kad šie argumentai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. Nebuvo pateikta duomenų, jog infrastruktūroje tikrai nėra vietos ar kad nauji įrenginiai sukeltų trikdžius. Tuo tarpu pati bendrovė nurodė, kad dalis gyventojų nori naudotis jos paslaugomis.

Gyventojų teisė rinktis – prioritetas

Pasak RRT pirmininkės Jūratė Šovienė, šis atvejis atskleidžia netinkamą praktiką, kai bendrijos riboja gyventojų interesus.

Ji pabrėžia, kad tiek viešasis, tiek privatus sektorius turi pareigą mažinti kliūtis elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrai. Tai būtina siekiant užtikrinti konkurencingą rinką ir realią galimybę gyventojams pasirinkti jiems tinkamiausią paslaugų teikėją.

Įstatymas įpareigoja bendradarbiauti

Pagal Elektroninių ryšių įstatymą infrastruktūros valdytojai privalo sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais, jei nėra objektyvių kliūčių. Tai reiškia, kad daugiabučių bendrijos negali savo nuožiūra atmesti prašymų – jos turi derėtis ir ieškoti sprendimų.

RRT taip pat akcentuoja, kad prieiga turi būti suteikiama sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis. Ši pareiga apima ir bendrojo naudojimo patalpas bei infrastruktūrą, reikalingą tiek laidiniams, tiek belaidžiams tinklams įrengti.

Platesnis tikslas – spartesnis tinklų diegimas

RRT sprendimas siejamas ir su platesniais Europos Sąjungos bei Lietuvos tikslais – spartinti itin didelio pralaidumo tinklų plėtrą. Tam būtina efektyviau naudoti esamą infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas naujų tinklų diegimui mažesnėmis sąnaudomis.

Ginčo šalys per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir ginčą nagrinėti iš esmės.