Konteineriai maisto atliekoms rūšiuoti – savivaldybėms skiria 6 mln. eurų
Aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės žodžiais, maisto atliekų atskiras surinkimas yra būtinybė, nes po dvejų metų jų nebebus galima maišyti su komunalinėmis. „Kartu tai galimybė savivaldybėms mažinti atliekų tvarkymo sąnaudas, kurios didės, jei regionai neišvystys rūšiavimo. Ne visos savivaldybės pasinaudojo anksčiau teikta parama maisto konteineriams įsigyti, tad kviečiame dabar suskubti teikti paraiškas ir užtikrinti maisto atliekų rūšiavimo paslaugą gyventojams“, – Aplinkos ministerijos pranešime cituojama Raminta Radavičienė.
Paskelbė kvietimą paramai gauti
Aplinkos projektų valdymo agentūra kvietimą šiai paramai jau paskelbė. Paraiškas gali teikti savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai, kurie konteinerius maisto atliekoms rūšiuoti išdalins individualių namų gyventojams arba pastatys atliekų surinkimo aikštelėse greta daugiabučių. Kompensuojama 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.Įgyvendinant žiedinės ekonomikos direktyvų reikalavimus, nuo 2024 m. biologines (maisto ir žaliąsias) atliekas reikės rinkti atskirai arba kompostuoti susidarymo vietoje, kartu siekiant, kad maisto atliekų susidarytų kuo mažiau ir jos būtų efektyviai tvarkomos.
Lietuvoje maisto atliekų kiekis mišriame komunalinių atliekų sraute sudaro apie 15 proc., o vienam šalies gyventojui tenka vidutiniškai 41 kg maisto atliekų per metus.
Aplinkos ministerijos parengtame Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plano projekte numatytos užduotys regionams iki 2023 m. gruodžio 31 d. įdiegti maisto ir virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą.
Maisto atliekų panaudojimas
Iš atskirai surinktų biologinių atliekų turi būti gaminamas aukštos kokybės kompostas, naudojamas žemės ūkyje, pažeistų teritorijų atstatymui, energinių augalų terpėms ruošti, rašoma ministerijos prenšime. Šiuo metu iš biologiškai skaidžių atliekų, atskirtų mechaniniuose-biologiniuose įrenginiuose iš mišrių komunalinių atliekų srauto, pagamintas techninis kompostas tinkamas tik sąvartynų rekultivacijai, atliekų perdengimui juose, arba gali būti deginamas energijai išgauti.
2019 m. maisto atliekų (atskirai surinktų ir mišriame komunalinių atliekų sraute) susidarė 114,5 tūkst. tonų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 m. maisto atliekų konteineriuose surinkta 1,07 tūkst. tonų maisto atliekų, o 2020 m. jau 2,2 tūkst. tonų.
Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, šiuo metu maisto ir virtuvės atliekų konteineriai yra įrengti 15-oje savivaldybių. Ne visose jie eksploatuojami, kadangi neįgyvendinti maisto atliekų apdorojimo projektai – neįsigyta reikalinga įranga. Šiuo metu Lietuvoje yra 9,5 tūkst. eksploatuojamų maisto atliekų konteinerių aikštelėse bei individualiose valdose.
2019 m. maisto atliekų (atskirai surinktų ir mišriame komunalinių atliekų sraute) susidarė 114,5 tūkst. tonų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 m. maisto atliekų konteineriuose surinkta 1,07 tūkst. tonų maisto atliekų, o 2020 m. jau 2,2 tūkst. tonų.