„Kortas“ projektą įgyvendino už mažesnę kainą negu kolegos, negu sąmatinė vertė. Todėl, kaip pripažino „Dzūkijos vandenų“ vadovas, jie abejojo sėkme. Tačiau dabar džiaugiasi. Svarbiausia, kad įrenginiai jau apsaugo nuo ekologinės katastrofos grėsmės, nuo taršos Nemuno pakrantes.

Pasigamina elektros ir šilumos

UAB „Kortas“ įgyvendino dumblo apdorojimo įrenginių komplekso rekonstrukcijos projektą, kuris apėmė naujų statinių statybą ir esamų rekonstrukciją. Technologiniai įrenginiai sumažins dumblo tūrį, nemalonių kvapų sklidimą, šiltnamio dujų išsiskyrimą, o apdorotas dumblas ne tik neterš aplinkos, bet sudegintą jį bus galima naudoti kelių statyboje kaip šlaką, o iš biodujų išgautą energiją – technologiniam procesui.

Įrenginys suprojektuotas kaip nuotekų valymo įrenginiuose susidarančio dumblo utilizavimo sistema: dumblą apdoroti anaerobiniu būdu, perdirbtą išdžiovinti, kad jis galėtų būti naudojamas kaip trąša arba deginamas kieto kuro katiluose. Anaerobinio dumblo apdorojimo metu susidariusios biodujos panaudojamos elektros ir šilumos energijos gamybai kogeneratoriuje. Trūkstamas šiluminės energijos kiekis gaunamas deginant gamtines dujas. Pagaminta elektros energija bus naudojama Alytaus miesto valymo įrenginių reikmėms.

Kvapai į išorę nepatenka

Dumblas iš nuotekų valymo įrenginių tankinamas mechaniniuose tankintuvuose, siurbliais nukreipiamas į buferinę sumaišymo/homogenizavimo rezervuarą, kurio darbinis tūris – apie 1000 kub. m. Jame dumblas gali kauptis iki 5 dienų. Prieš patekdamas į tarpinį sumaišymo rezervuarą perteklinis dumblas apdorojamas mechaniniuose dumblo apdorojimo/homogenizavimo įrenginiuose. Taip padidinama biodujų išeiga, dumblo puvimo ir sausinimo procesai.

Iš tarpinės talpos dumblas tiekiamas į du pūdytuvus, kuriuose vykdomas mezofilinis dumblo pūdymas, gaminant biodujas. Dumblo šildymui suprojektuotas dumblas/dumblas šilumokaitis, naudojantis atlikusią atidirbusio dumblo šilumą. Papildomam dumblo šildymui suprojektuoti du lygiagretūs dumblas/vanduo šilumokaičiai. Juose dumblo šildymui naudojamas termofikacinis vanduo. Pagaminamų biodujų pakaks kogeneratoriuje pagaminti iki 400 kWh elektros energijos per valandą.

Dumblą nusausinus centrifugose, jis patenka į džiovyklą arba avarinę saugojimo aikštelę. Džiovykloje išgarinamas likutinis vanduo – iki 10 proc. drėgmės. Išmetamas džiovyklos oras valomas šlapio tipo cheminio valymo įrenginiuose ir biologiniame filtre. Kiti procesai uždari, kvapai į išorę nepatenka.

Užtikrina nepertraukiamą darbą

Visi įrenginiai, išskyrus džiovinto dumblo pakavimo liniją suprojektuoti ir sumontuoti taip, kad skaičiuotiną dumblo kiekį apdorotų per 22 valandas. Dumblo pakavimo linija skaičiuotiną išdžiovinto dumblo kiekį supakuoja per 8 valandas, jai dirbant 5 dienas per savaitę. Visi susiję proceso elementai, išskyrus dumblo džiovyklą, suprojektuoti užtikrinant dubliavimą, kad įrenginiai galėtų nepertraukiamai dirbti ir tuomet, kai vienas elementas sugenda arba yra pašalinamas.

Katilinėje-kogeneracinėje jėgainėje įrengtas kogeneratorius, kurio elektrinis galingumas – 400 kW (0,4kV), ir vandens šildymo katilas (su gamtines dujas deginančiu moduliaciniu degikliu), kurio galingumas – 1900kW. Kogeneratoriuose gaminama elektros ir šiluminė energija. Patalpų vėdinimui suprojektuotos ir įrengtos mechaninės bei natūralaus oro šalinimo sistemos. Dumblo apdorojimo pastato patalpų vėdinimui įrengtos kelios sistemos: mechaninės, natūralaus (deflektoriai) oro šalinimo, natūralaus oro pritekėjimo, mechaninės vietinio nutraukimo, mechaninės dūmų šalinimo sistemos. Kogeneracinės jėgainės patalpose numatytas mechaninis vėdinimas.

Pinigai liko Alytuje

„Kortas“ yra viena didžiausių statybos kompanijų Alytuje, esame vietiniai, pinigai lieka tiems patiems alytiškiams. Ir mūsų bendrovės, ir „Korto“ darbuotojai yra kaimynai, draugai, todėl santykiai buvo išties geri“, – pastebėjo UAB „Dzūkijos vandenys“ direktorius R.Žakas. Kalbėdamas apie užsakovo ir rangovo santykius, jis pripažino, kad užsakovai siekė gauti daugiau, negu nurodyta pirkimo sąlygose. Tačiau šie darbiniai klausimai buvo išspręsti be jokių problemų. Dėl to, anot R.Žako, objektą pavyko padaryti geriau, negu jis buvo suprojektuotas, negu buvo numatyta pirkimo dokumentuose. Gindamas mažiausią kainą, jis pažymėjo, kad galima buvo įdiegti ir brangesnę įrangą, tačiau pasirinkus pigesnę, mažiau žinomą įrangą, ji nenuvylė, nes gedimus fiksuoja ir pasirinkusieji garsius įrangos tiekėjus, ir mažiau žinomus – paleidimo-derinimo metu tai yra normali praktika.

Direktorius R.Žakas pasidžiaugė, kad konkursą laimėjo vietos kompanija, nes pinigai liko Alytuje, kuris dabar išgyvena ne pačius lengviausius laikus.