Pagal LR triukšmo valdymo įstatymą, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla.

Kokį pavojų kelia triukšmas?

Triukšmo poveikis žmogaus organizmui, kaip rašoma NVSC pranešime, gali būti tiesioginis (specifinis) ir netiesioginis (nespecifinis). Tiesioginis specifinis neigiamas triukšmo poveikis dažniausiai siejamas su klausos ir klausos organų pažeidimais, kuriuos sukelia labai stiprūs garsai (pavyzdžiui, artimas šūvis, sprogimas). Netiesioginis nespecifinis neigiamas poveikis (erzinantis poveikis) gali paveikti įvairias organizmo sistemas. Šiuo metu gerai žinomas triukšmo poveikis nervų, kraujotakos sistemai, protinei, psichinei veiklai, miegui. Triukšmo poveikis pasireškia įvairiai: gali padidėti kraujospūdis, sutrikti miegas, padidėti nervingumas, atsirasti irzlumas. Triukšmas taip pat gali paveikti savijautą, elgesį, lavinimąsi.

Organizmo atsakas į triukšmą priklauso nuo organizmo būsenos ir jautrumo, amžiaus, socialinio statuso, kitų veiksnių.

Dėl viešosios rimties trikdymo (šauksmų, švilpimo, garsaus dainavimo arba grojimo muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitų triukšmą keliančių veiksmų gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą) gyventojai gali kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112.

Nustatyta, rašoma pranešime, kad labiau triukšmas paveikia vaikus, senjorus, ligonius, pamaininius darbuotojus, tačiau didžiausią dėmesį turime skirti vaikams, kad išsaugotume jų klausą ir sveikatą, išugdytume juos pilnaverčiais, kūrybingais, darbingais visuomenės nariais.

Triukšmo intensyvumas yra ribojamas

Leistiną triukšmo lygį reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (HN 33:2011), kurioje nustatyti leidžiami garso lygiai dienos ir nakties metu. Šis dokumentas nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir yra taikomas vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. NVSC atkreipia dėmesį, kad ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais.

Skundų dėl triukšmo nagrinėjimas

Viena iš NVSC funkcijų yra gyventojų skundų, prašymų dėl triukšmo nagrinėjimas. NVSC suteikti įgaliojimai nagrinėti gyventojų skundus dėl triukšmo tik tais atvejais, kada gyvenimo sąlygų pablogėjimas yra susijęs su ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionarių triukšmo šaltinių keliamu triukšmu. Gyventojai dėl triukšmo gali kreiptis į NVSC arba departamentus, esančius visoje Lietuvoje šiame NVSC interneto svetainės puslapyje nurodytais adresais ir būdais https://nvsc.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/asmenu-aptarnavimas

Dėl viešosios rimties trikdymo (šauksmų, švilpimo, garsaus dainavimo arba grojimo muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitų triukšmą keliančių veiksmų gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą) gyventojai gali kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112.