Kurhauzo likimą siūloma spręsti tik atlikus tyrimus

2026 m. Paveldo komisijai pateikta informacija apie rengiamą trišalę sutartį tarp Kultūros paveldo departamento, Palangos miesto savivaldybės ir Nemirsetos kurhauzo valdytojo. Pagal numatomą modelį, panaikinus pastato teisinę apsaugą, autentiškos kurhauzo liekanos būtų nugriautos, o kitoje sklypo vietoje pastatyta jo kopija.

Sutartį jau buvo patvirtinę objekto valdytojas ir Palangos miesto savivaldybės administracija, tačiau Kultūros paveldo departamentas jai dar nebuvo pritaręs ir nurodė, kad turinį būtina tikslinti.

Paveldo komisija atkreipia dėmesį, kad išsamūs Nemirsetos kurhauzo architektūriniai ir konstrukciniai tyrimai iki šiol neatlikti, nors jų būtinybė buvo konstatuota dar 2016 m. Komisijos nuomone, tik atlikus tyrimus galima objektyviai įvertinti pastato būklę, išlikusias vertingąsias savybes ir galimus jo išsaugojimo būdus.

„Šiuo metu Paveldo komisija nesiūlo konkrečių Nemirsetos kurhauzo atkūrimo sprendimų. Prieš juos priimant pirmiausia turi būti atlikti išsamūs tyrimai ir surinkti duomenys“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Dabartinė būklė – ir ilgalaikės nepriežiūros pasekmė

Nemirsetos kurhauzas į Kultūros vertybių registrą įrašytas 2009 m., o 2017 m. patikslintos jo vertingosios savybės ir nustatytas vietinis reikšmingumo lygmuo.

Paveldo komisijos nuotr.

 

Paveldo komisija į objekto avarinę būklę dėmesį atkreipė dar 2016–2018 m., keldama jo išsaugojimo ir valdytojo atsakomybės klausimus. Komisijos vertinimu, sprendžiant dėl teisinės apsaugos negalima vertinti vien dabartinės pastato būklės – būtina atsižvelgti ir į ilgalaikės nepriežiūros aplinkybes.

Įspėjama dėl galimo precedento

Komisija perspėja, kad objekto teisinės apsaugos panaikinimas dėl jo sunykimo, neįvertinus valdytojo atsakomybės, galėtų sukurti pavojingą precedentą. Tokia praktika, jos vertinimu, gali sudaryti prielaidas kultūros paveldo objektų nepriežiūrai ir istorinio užstatymo pakeitimui nauja statyba.

Be to, galiojantis teisinis reguliavimas nenumato bendro modelio, pagal kurį autentiškas paveldo objektas būtų nugriaunamas ir jo vietoje ar kitur statoma kopija. Numatyti tik išimtiniai paveldo objektų perkėlimo ar atkūrimo atvejai.

„Nemirsetos kurhauzo atvejis svarbus ne vien kaip konkretaus pastato likimo klausimas. Paveldo komisija atkreipia dėmesį ir į tai, kokią praktiką toks sprendimas galėtų formuoti ateityje“, – pažymi dr. V. Ščiglienė.

Siūloma spręsti viso registro problemą

Paveldo komisija atkreipia dėmesį, kad Kultūros vertybių registre yra ir kitų stipriai sunykusių ar faktiškai nebeišlikusių objektų. Todėl jų teisinės apsaugos tikslingumo klausimai neturėtų būti sprendžiami pavieniui.

Komisija siūlo Kultūros paveldo departamentui iš anksto sudaryti nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurioms prioritetine tvarka būtų siūloma naikinti teisinę apsaugą, sąrašą. Tokiu būdu panašios būklės objektai būtų vertinami pagal vienodus kriterijus, o sprendimai dėl Kultūros vertybių registro būtų priimami nuosekliau ir skaidriau.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertė bei patarėja kultūros paveldo apsaugos politikos klausimais. Ją sudaro nepriklausomi įvairių sričių ekspertai.