Žada sukurti naują statybinių atliekų tvarkymo sistemą

„Mes šios sistemos kūrimą kiek užlaikėme, prisipažįstu. Dar pavasarį diskutavome, kad reikia kurti naują statybinių atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje, nes visi sektoriaus atstovai sako, kad tokios sistemos Lietuvoje iš esmės nėra“, – prisipažino Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo departamento direktorius Dalius Krinickas.

Portalo Statybunaujienos.lt žurnalistei D. Krinickas teigė, jog statybinių atliekų tvarkymo sistema turėtų būti analogiška buitinių atliekų tvarkymo sistemai: savivaldybė nustatytų vietas, kur reikėtų vežti statybines atliekas, jas prižiūrėtų bendradarbiaudama su privačiu verslu, skelbdama konkursus. Ši paslauga būtų aktualesnė individualiems gyventojams, kurie statytų ar remontuotų savo būstus. Dirbant tokius darbus susidaro nuo betono iki pavojingų atliekų.

„Visi sako, kad tokios sistemos reikėtų. Ar tam galėtų būti panaudojamos dabartinės stambiagabaričių atliekų aikštelės? Tai priklausytų nuo savivaldybės – ji turėtų žiūrėti, kokie pas juos statybų mastai, kiek susidaro atliekų, kokių pajėgumų reikia, kad priimtum iš gyventojo statybines atliekas. O paslaugos užtikrinimas jau gali būti pačių tvarkytojų klausimas“, – dėstė D. Krinickas.

Šio tikslo bus griebiamasi nuo 2016-ųjų metų pradžios, tačiau pirmiausia, pasak Atliekų valdymo departamento direktoriaus, reikia labai aiškiai sudėlioti, kokios sistemos norime.

Pašnekovas sutiko, kad visuomet atsiras patinginčių statybines atliekas sutvarkyti tinkamai, tačiau svarbiausia – sukurti sistemą ir galimybę jas sutvarkyti tinkamai.

„Vėliau įsijungia kontrolė: kaip ir mums, ir savivaldybėms užtikrinti, kad tos atliekos būtų pristatytos ten, kur priklauso“, – teigė jis.

Pelenai – žaliava statybinių produktų kūrimui

D. Krinicko teigimu, pelenų šlakai – atlieka, kurią galima panaudoti, tačiau kol kas ji gabenama į sąvartyną. 

Lietuva jau pasidairė po Olandiją, Didžiąją Britaniją, Švediją. Ten pelenų šlakai naudojami įvairiausių statybinių medžiagų gamybai.

„Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad pagal šlako cheminę sudėtį, galima gaminti plytas gyvenamiesiems namams, galima gaminti statybinius mišinius pramoniniams pastatams. Kitu atveju gaminami mišiniai, kurie naudojami ten, kur neturi sąlyčio su žmonėmis – kad nebūtų jiems kenksmingi. Kitaip tariant, yra tam tikros kategorijos, klasės ir pagal tai nustatoma, kur tą šlaką galima panaudoti“, – sakė D. Krinickas.

Gaminant betoną taip pat galima naudoti tam tikrą dalį pelenų šlako – tai tiesiog turi būti reglamentuota teisės aktais.

„Esame numatę spalio pradžioje susitikti su visais šio sektoriaus dalyviais. Planuojame peržiūrėti teisės aktus: ko reikia, kad pelenų šlaką Lietuvoje būtų galima naudoti statybos produktų gamybai“, – planavo D. Krinickas. Jis rengiasi susitikti su pelenų šlako gamintojais, perdirbėjais, tačiau žada išklausyti ir statybininkus. 

Pašnekovas pabrėžė, jog, pavyzdžiui, olandai sugeba sunaudoti 100 proc. jų šalyje susidarančio pelenų šlako.

Dumblo panaudojimo klausimas jau iš dalies išspręstas: su miškininkais pavyko susitarti dėl dumblo panaudojimo miškams tręšti. Šiuo dumblu galima tręšti tik medelius iki 15-ųjų augimo metų.

Europos Komisijos vertinimu, dumblas visuomet bus atlieka. Kita vertus, kiekviena valstybė narė galės sau (neleidžiant eksportuoti) pasigaminti kokį nors produktą iš dumblo.