Į asociaciją įstojome 2015-aisiais metais. Pastaruoju metu, manau, asociacija pradėjo labiau atstovauti statybininkų interesams. Įstojome dėl to, kad palaikytume, paremtume ją šioje veikloje. 

 

Stebėjome aktyvią asociacijos veiklą, aukščiausiu lygiu sprendžiant dėl atvirkštinio PVM įvedimo. Jis įsigaliojo, nors ir esama labai daug klausimų, daug problemų. Tačiau vėlgi stebime, kaip asociacija visomis priemonėmis, pasinaudodama ir viešąja erdve, žiniasklaida, ir aktyviai veikdama per susijusias institucijas, nepaleidžia iniciatyvos ir spaudžia, kad atvirkštinis PVM veiktų taip, kad naudos iš to turėtų ir verslas, ir valstybė. Esu įsitikinęs, kad toks aktyvus veikimas duos rezultatų. 

Nes negali tęstis situacija, kuomet įmonė, sumokėjusi PVM, turi lūkuriuoti – ir netgi labai ilgai, – kol užsakovas teiksis sumokėti už statybininkų darbą. 

 

 

Mums aktualiausias klausimas – kad statybos sektorius taptų artimas išsivysčiusių šalių, pavyzdžiui, Vokietijos statybų sektoriui. Mums svarbu, kad būtų daugiau konkretumo ir apibrėžtumo, pavyzdžiui, įvairiuose valstybiniuose konkursuose, viešuosiuose pirkimuose. 

 

Statybų sektoriuje aktualių klausimų yra tikrai nemažai. Dar vienas lūkestis – kad kada nors bus išspręstas vadinamųjų patentininkų (žmonių, dirbančių su individualios veiklos pažymomis, – red. past.) klausimas. Manau, kad ne viena statybų įmonė susiduria su situacija, kuomet darbuotojai išeina iš bendrovės, įsigyja individualios veiklos pažymėjimą ir dirba tokį pat darbą. skirtumas tik tas, kad jų atlyginimas tampa didesnis, negu gali mokėti bendrovės. Kodėl? Dėl atlyginimo ir individualios veiklos apmokestinimo skirtumų. 

 

Manau, kad tokie darbuotojai, veikiantys su vadinamaisiais patentais, turėtų būti labiau kontroliuojami. Priešingu atveju, išbalansuojamas statybų sektorius. 

 

Turime daug problemų dėl darbo jėgos. Pavyzdžiui, mūrininkai net neslepia: „Vos atšils – einu į privačių namų sektorių.“ Kodėl? Nes ten – didesni atlyginimai. 

 

Tikrai didelė dalis Lietuvos statybininkų dirba neaišku kur, neaišku kaip, neaišku, kokius susimoka mokesčius.

 

Lietuvos statybininkų asociacija jau bando įvesti tvarką šioje srityje, remiasi užsienio praktika. Mes remiame šią veiklą, nes situaciją būtina spręsti.

 

Taip pat reikėtų padaryti tvarką ir projektavimo srityje, nes projektų kokybė labai prasta. 

 

Taigi darbų yra daug, visų ir neišvardinsiu, kiekvienas statybos įmonės vadovas susiduria su tomis pat, kiekvienas bando spręsti, kaip kas moka. Bet spręsti būnant asocijuotoje struktūroje, kokia ir yra Lietuvos statybininkų asociacija, paprasčiau. 

 

Reikia tvarkos. Kuo daugiau bus tvarkos, tuo visiems bus geriau. Taigi to ir tikiuosi iš Lietuvos statybininkų asociacijos, kurios nariais šiemet ir tapome. 

 

Žinoma, jog mokytis, dalintis patirtimi reikia – iš to laimėsime visi. Statybų verslas, kaip ir visi kiti verslai, nestovi vietoje. Viskas tobulėja, kinta valdymo formos. Kuo daugiau idėjų, pasiūlymų ir bendradarbiavimo – visiems tik į naudą. 

 

Pasidalinsiu savo patirtimi. Padirbėję su užsakovais užsieniečiais, pamatėme tikrai daug gerų ir naudingų dalykų, išmokome jų ir sėkmingai naudojame kituose projektuose. Nesame uždari, šia patirtimi galime pasidalinti su kitomis statybos bendrovėmis. Žinoma, laukiame to paties ir iš kitų bendrovių, laukiame bendrystės, iš kurios laimime visi.

 

 

Konkrečių pasiūlymų neturiu, nes ir taip stengiamės nuolat bendrauti ir bendradarbiauti su savo partneriais ir konkurentais. Tiksliau sakant, vieną dieną jie yra partneriai, o kitą tampa konkurentais. Toks jau tas statybų verslas.