„Lietuvos patirtis kuriant ir įgyvendinant Statybininko kortelės idėją, mums yra aktuali, nes mes savo šalies statybos sektoriuje leidžiame dirbti žmonėms, nesudarydami jokių galimybių jiems įrodyti savo kvalifikaciją“, – portalui Statybunaujienos.lt sakė Lietuvoje praėjusią savaitę lankęsis Latvijos statybininkų asociacijos prezidentas Normunds Grinbergs.

Kai statybos sektorius išgyvena krizę, kai lemiančiu faktoriumi tampa mažiausia kaina, kvalifikacija, N. Grinbergs žodžiais, lieka antrame plane. 

„Tačiau kai kalbame apie kokybę, darbo našumą, patikimumą, kurie šiuo metu Latvijoje yra atsidūrę dėmesio centre, nebegalime ignoruoti reikalavimų kvalifikacijai, – sako N. Grinbergs. – Kol nėra kvalifikaciją patvirtinančios sistemos, statybos sektoriuje dirba žmonės, turėdami „kažkokius gebėjimus“, bet neturėdami tinkamos kvalifikacijos, tinkamų kompetencijų ar galimybės jų įrodyti.“

Kvalifikacija patvirtinama ne įrodančiu dokumentu, o žodžiu

Latvijos statybininkų asociacija jau prieš keletą metų pradėjo dialogą su susijusiomis ministerijomis apie Statybininko kortelę, pristatydama kitų šalių pavyzdžius ir teikiamą naudą. Tačiau Latvijos Ekonomikos ir Finansų ministerijos pasirinko dalinį sprendimą. Objektuose nuo 1 mln. eurų ir daugiau (nuo 2020 m. – nuo 350 tūkst. eurų) buvo įvestas privalomas darbo laiko fiksavimas elektroniniu būdu, nes tai įgalina kontroliuoti mokesčius. 

„Darbo laiko fiksavimas elektroniniu būdu – gerai, tačiau mums svarbiausia dalis yra darbo jėgos kvalifikacija, kuri valstybės nedomina: sektorius turi spręsti pats“, – sako N. Grinbergs, akcentuodamas, kad situacija, kuomet kvalifikacija „patvirtinama“ žodžiu, o ne įrodančiu dokumentu, yra nepatenkinama. Jo žodžiais, valstybė yra didelis užsakovas ir ji turi pradėti reikalauti pateikti dirbančiųjų kvalifikaciją įrodančius dokumentus, taip rinkoje sukurdama poreikį kvalifikacijos įrodymui ir patvirtinimui. Priešingu atveju, pastebi N. Grinbergs, iškraipoma konkurencija, nes vienodomis sąlygomis dirba tiek nekvalifikuoti, tiek ir kvalifikuoti darbuotojai.

„Susipažinome su Lietuvoje veikiančia STATREG sistema – dviratis jau išrastas, viskas įtraukta, viskas numatyta, atsižvelgiant į šiuolaikinės rinkos reikalavimus“, – sako N. Grinbergs, siekiantis lietuvių patirtį pritaikyti Latvijos statybos sektoriuje.

Latvijos statybininkų asociacija, kitaip negu Lietuvoje, Statybininko kortelės idėją pradėjo svarstyti su valstybinėmis institucijomis, nes Latvijos statybos sektoriaus ir susijusioms asociacijoms nepavyko susitarti. N. Grinbergs sako suprantantis, kad žmonės baiminasi pokyčių, tačiau verslą daryti po senovei – nenaudinga niekam, nes toks verslas nebeuždirbs pinigų. 

„Verslo žmonėms reikia galvoti, kaip dirbti greičiau, neprarandant kokybės, kaip gerinti darbo našumą. Tai įmanoma tik su kvalifikuota komanda, pasitelkus BIM, įdiegus sistemą, kuri patikrintų ir patvirtintų kvalifikaciją. Tik taip galima išspręsti jeigu ne visas, tai daugumą sektoriaus problemų. Lietuva veikia ta kryptimi, ir jau matosi geri rezultatai“, – sako N. Grinbergs.

Latvijos statybos sektorius išgyvena pasitikėjimo krizę

Prieš beveik 6-erius metus, 2013 m. lapkričio 21-ąją, Rygoje įgriuvo prekybos centro „Maxima“ stogas. Žuvo 54 žmonės, dar dešimtys žmonių buvo sužeisti. Teismas nesibaigė iki šiol. 

Šiemet Latvijoje kilo dar vienas su statybos sektoriumi susijęs skandalas. Korupcijos ir konkurencijos pažeidimus tiriančios Latvijos tarnybos nustatė galimai kartelinius susitarimus, į kuriuos įsipainiojo 10 didžiausių statybos kompanijų. Pradėtas tyrimas.
„Statybos sektorius išgyvena pasitikėjimo krizę, tačiau Latvijoje yra jėgų, norinčių dirbti sąžiningos konkurencijos sąlygomis, dirbti teisiškai ir profesionaliai“, – sako Latvijos statybininkų asociacijos vadovas.

Šiemet jau 22-us metus vyks tradicinis sektoriaus renginys – geriausių metų statybos objektų apžiūra. Objektus vertina kompetentinga komisija. Kaip sako N. Grinbergs, per daugelį metų sukurtas vertinimo mechanizmas, kurio svarbiausias akcentas – kokybė, nenusileidžiant jokiai įtakai iš išorės.

„Mes imsime pavyzdį iš Lietuvoje sukurtos STATREG sistemos ir, pasitelkę pritariančias asociacijas, pradėsime ją įvesti Latvijoje. Kol valstybė lūkuriuoja, žvalgosi, ieško pavyzdžių, iniciatyvos ir veiksmų imsimės patys“, – sako N. Grinbergs, pasakodamas apie priemones, turinčias įrodyti sektoriaus gebėjimą spręsti problemas, padėsiančias susigrąžinti prarastą pasitikėjimą.

Darbas užsienyje kuria prielaidas pokyčiams ir Latvijos rinkoje

Dabartinę Latvijos statybos sektoriaus situaciją pagal apimtis N. Grinbergs įvardina kaip gerą. 

„Prieš 2–3 metus buvo planuojamas staigus pakilimas. Pakilimą stebime, bet jis nėra toks staigus, kokio tikėjomės. Ir tai gerai: kuo nuosaikesnis pakilimas, tuo geriau reguliuoti nuosmukius. Kai prieš 10 metų apimtys krito perpus, ištiko baisi krizė, kurios pasekmes jaučiame iki šiol“, – sako Latvijos statybininkų asociacijos vadovas.

Kaip ir Lietuvoje, Latvijos statybų sektoriui taip pat trūksta darbuotojų. Įsivežti jų iš trečiųjų šalių trukdo griežtas reglamentavimas. Tad neretai darbuotojai iš trečiųjų šalių Latviją pasiekia per Lietuvą. Griežtas reglamentavimas, bandymas apeiti apribojimus lemia ir nelegalų darbą, žmonės neretai lieka be atlyginimo. Ir gerų pavyzdžių, pastebi N. Grinbergs, yra mažiau negu blogų. 

Latvijos statybininkai ieško galimybių supaprastinti kvalifikuotos darbo jėgos iš trečiųjų šalių įsivežimą, bet ne mažinti reikalavimus kvalifikacijai. Kaip pastebi N. Grinbergs, tiek visose Baltijos šalyse, tiek visoje Europos sąjungoje turi būti taikomi vienodi reikalavimai, taip užtikrinant laisvą darbo jėgos judėjimą visoje ES erdvėje.

Kalbėdamas apie statybos paslaugų eksportą, Latvijos statybininkų asociacijos prezidentas atkreipia dėmesį ne tik į kainų skirtumus. Tiek verslas, tiek atskiri darbuotojai, padirbėję užsienyje, grįžta įgiję naudingos patirties, taip pat ir kalbant apie kvalifikacijos patvirtinimo sistemą. Tokia patirtis teigiamai veikia ir Latvijos rinką, suteikdama vilčių, kad pavyks įgyvendinti pokyčius dėl kvalifikacijos. 

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos statybininkų asociacija turi STATREG sistemą, kuri yra svarbus faktorius, kuriant sveiką aplinką sektoriuje. Mes džiaugiamės Latvijos ir Lietuvos statybininkų asociacijų bendradarbiavimu, mes mokomės vieni iš kitų, dalijamės savo patirtimis, kurios yra panašios, tad ir spręsti problemas, ir ieškoti išeičių – kur kas paprasčiau kartu“, – sako N. Grinbergs, Latvijos statybininkų asociacijos prezidentas.