Apšvietimo salono „LA Forma“ direktorius Aidas Launikonis sako, jog LED technologija yra tiksli ir patikima – tiesiog reikia pasidomėti prieš įsigyjant tokias lemputes. Ir tuo metu, kai visas pasaulis ima gręžtis į taupymą, kuo tiksliau ir efektyviau naudojamus šviesos šaltinius, mes turime potencialą pirmauti šioje srityje. Kodėl? Nes, priešingai nei turtingosios Vakarų Europos šalys ir JAV, dar nespėjome „apsišvitinti“ visų užkaborių, gatvių ir pakampių.

Kodėl lemputės šviečia taip šlykščiai? 

„Žmonės šiandien perka ne LED, bet tas labiau įprastas kompaktines liuminescencines lemputes. Pirkdami labai nesidomi, galvoja: „na ir ką? Lemputė. Švies". Pareina namo, įsisuka į savo šviestuvą ir stebisi – kokia šlykšti, šalta, melsva šviesa. Kaip ligoninėj. Tačiau tai yra žinių trūkumo pasekmė – lemputės turi savo spalvą: šiltą, šaltą. Žmonės nepasidomi, ką jie perka ir kodėl. Šviesa, galime sakyti, turi būti tiksli. Nekisti. Žmonės nusiperka LED šviesos šaltinių, kurie skleidžia kokią nors nemaloniai šaltą šviesą. Na, ji netinka namuose,“ – sako A. Launikonis.

Jis teigė, jog pirkėjai neretai nusivilia technologijomis todėl, kad sąmoningai nesidomi, ką jie perka. „Atkreipkite dėmesį į savybes daikto, kurį jūs perkate, – patarė Aidas Launikonis. – Pažvelkite į moteris, kurios renkasi kosmetiką. Jos juk puikiai žino, ką perka. Parduotuvėje joms bet ko neįkiš. Su šviesos šaltiniais žinių reikia daug, tačiau užtenka žinoti, į ką turi atkreipti dėmesį“, – palygino pirkimo ypatumus „LA Forma“ salono vadovas.

Dar vienas svarbus aspektas – baltos šviesos šiltų ir šaltų atspalvių kaitaliojimas. Tokiu būdu gali būti skatinamas darbuotojų darbingumas, arba priešingai – skatinama atsipalaiduoti.

„Tai labai įdomus dalykas. Moksliniais tyrimais jau įrodyta, kad šalta spalva kelia darbingumą, tonusą, koncentruoja žmogaus dėmesį, o šilta – atpalaiduoja. Būtent todėl šiuo metu rekomenduojama biuruose daryti kokybišką apšvietimą, kuris nepastebimai keistų atspalvius. Pavyzdžiui, 45 minutes būtų šaltesnė šviesa, vėliau pusvalandžiui šiltėtų. Žmogui dirbti būtų geriau – darbdavys iš jo ne išspaustų paskutinius syvus, o nepastebimai pagerintų jo savijautą“, – patarė A. Launikonis (nuotr. kairėje)

Lietuviškų statybų ypatumai: mums pigiausius!

Jis pridūrė, jog kad ir kaip darbdaviai norėtų, žmogus nuo ryto iki vakaro negali būti itin dėmesingas, įsitempęs, atiduoti visas savo jėgas. Tačiau iš tiesų niekas nesvarsto, kaip švitinti savo darbuotojus budrumą skatinančia šviesa. Todėl, kad visiems labiausiai rūpi maža kaina.

„Nubėkite pas kurios nors statybos bendrovės komercijos direktorių ir paklauskite, kokius šviestuvus jie stato biuruose. „Pigiausius!“, – jums atsakys. Mes savo darbe itin dažnai susiduriame su tokiu mentalitetu. Iš vienos pusės stovi architektas, sakantis: „Ne, ne, taip daryti negalima!“. Iš kitos – statybininkas, kuris nukerta: „Bet aš laimėjau konkursą su tokia ir tokia kaina. Neturiu pinigų daryti taip, kaip tu čia priprojektavai“, – lietuviškų statybų situaciją nupiešė A. Launikonis.

O kaipgi su apšvietimo technologijomis, kurios brangesnės šiandien, tačiau ateityje gali sutaupyti didžiulius elektros energijos kiekius, sumažinti sąnaudas?

„Turiu vieną pavyzdį iš patirties: į mus kreipėsi žmogus, kurio svetainėje buvo sumontuota 16 šviestuvėlių. Tiesiog taip buvo sugalvota ir jis tokį butą nusipirko. Lemputės buvo halogeninės, jas įjungus net karšta darydavosi. Žmogus sakė: „Ką daryti? Nenoriu griauti naujo buto". Peržiūrėjom technines galimybes ir patarėm – anas lempas išmetam, sudedam LED lemputes“, – prisiminė A. Launikonis.

Patarimo sąmata išėjo tokia: LED lemputės kainavo maždaug du kartus brangiau, nei būtų kainavusios įprastos halogeninės, tačiau elektros sąnaudos sumažėjo kelis kartus, o šviesos kiekis liko toks pats. Investicija į LED lemputes šeimininkui atsipirko per metus.

Tik tiek, kiek reikia

„Vilniuje pilna naujų biurų, dauguma jų sertifikuojami pagal vadinamąjį BREEM standartą. Pagal jį itin kruopščiai matuojamos apšvietimo sąnaudos, apšvietimas neturi būti didesnis kaip 11 vatų kvadratiniam metrui. Viskas, basta, nė vato daugiau. Įsukę liuminescencines lempas mes vos vos pasiektume tą reikalavimą, praktiškai reikėtų daryti su LED lemputėmis“, – svarstė A. Launikonis.

A. Launikonio pristatymas galerijoje  „LA Forma“

Jis prasitarė, jog šiandien dauguma klientų vis tik orientuojasi į kokybę ir ilgaamžiškumą, suprasdami, jog neverta eikvoti lėšų už elektros energiją, bei darbo jėgą, kviečiant meistrus pakeisti perdegusią lemputę.

„Dabar turime užklausą sutvarkyti Kalvarijų bažnyčios apšvietimą. Šviestuvai ten aukštai, tad ir siūlome rinktis LED lemputes, nes jos tarnaus, na, 50–60 tūkstančių valandų, tik tada reikės kviesti aukštalipius jas keisti“, – skaičiavo pašnekovas.

Statybunaujienos.lt jau rašė apie naujausias apšvietimo technologijas – derva užliejamus LED šviestuvus, kurie tampa itin atsparūs aplinkos poveikiui. A. Launikonis svarsto, jog šiuo metu vienas metras tokio šviestuvo kainuotų ne mažiau kaip 150 eurų. Brangu? Visuomet reikia apsvarstyti, ką gauname už tokią kainą.

Pavyzdžiui, šiuolaikinių LED juostų kaina kinta proporcingai jų skleidžiamam šviesos kiekiui.

„Jei turime 300 liumenų viename metre, tai kaina yra, pavyzdžiui, 30 eurų (5 metrų ilgio juostelės kaina). Jei juostelė skleis 600 liumenų šviesą, kaina, atitinkamai – 60 eurų. Dvigubai. Tad reikia protingai skaičiuoti – nereikia per daug šviesos. Jos reikia tiek, kiek reikia. Per mažai – irgi negerai“, – patarė A. Launikonis.

PAPILDYTA

Vienintelis trūkumas

Apšvietimo sistemas projektuojančios bendrovės „Gaudrė“ vadovas Vladislavas Mickevičius pritarė, jog LED šiuo metu viena tobuliausių apšvietimo technologijų ir neabejotinai apšvietimo technologijos toliau bus vystomas būtent LED šviesos šaltinių srityje.

„Dabar visus naujus gaminius projektuojame tik su LED šaltiniais. Ši technologija perspektyvi tiek elektros sąnaudų prasme, tiek šviesos kokybės“, – sakė V. Mickevičius.

Jis taip pat akcentavo, jog renkantis LED lemputes ar šviestuvus reikia turėti tam tikrų žinių, kad gautumėte tai, ko tikitės.

„Jeigu su liuminescencinėmis ir halogeninėmis lemputėmis viskas buvo kaip ir aišku – yra lemputė ir toks štai jos galingumas – tai su šviesos diodais (LED) yra kitaip. Įsimaišo įvairūs techniniai parametrai. Jei užsakovas ar pirkėjas renkasi šviestuvus tik pagal kainą – tikrai didelė tikimybė, kad tarnavimo laikas bus trumpesnis, šviesos kokybė – prasta“, – sakė bendrovės „Gaudrė“ vadovas.

Vyras neslėpė – geras šviesos diodų šviestuvas tikrai kainuos nepigiai. Todėl viską reikėtų įvertinti, skaičiuoti, kada ši investicija atsipirks.
Vis tik itin dažnas atvejis, kai klientai vadovaujasi „pigiau“ principu ir vėliau nusivilia apskritai visa šviesos diodų technologija – prastesnės kokybės šviestuvai skleidžia prastos kokybės šviesą, šviesos stiprumas nusilpsta, lemputė greičiau perdega.

„Pati technologija – šviesos ateitis. Tiesiog ji reikalauja daugiau investicijų tiek iš užsakovų (pirkėjų), tiek iš gamintojų. Ta didelė investicija turbūt yra vienintelis jos trūkumas“, – sakė V. Mickevičius.

Jis teigia, jog yra įvairių išeičių, jei užsakovui norisi sumokėti mažiau.

„Renkamės šaltesnio spektro šviesos šaltinius, jie skleidžia didesnį šviesos srautą – tuomet mažiau reikia šviestuvų. Vadinasi, bus mažesnė investicija“, – sakė „Gaudrė“ vadovas.

Šiuo metu jau tobulinami šviestuvai, kurie geba patys keisti šviesos spektro „šiltumą“. Tai aktualu ne tik biure, tačiau ir namuose.

„Rytinis apšvietimas turi būti šaltesnis, vakare – jis turi šiltėti. Šviestuvai įjungiami į išmaniojo valdymo sistemą. Bendras apšvietimo kiekis taip pat gali mažėti. Tai atitiktų žmogaus natūralius bioritmus. Tad šia kryptimi technologijos ir juda“, – sakė V. Mickevičius.

„Tamsuoliai“ lietuviai ir apakinti italai

Tendencija „tik tiek, kiek reikia“ plinta ir pasaulyje. Pavyzdžiui, Italijoje, A. Launikonio teigimu, leidžiama gatvių apšvietimui naudoti tik tuos šviestuvus, kurie „neteršia“ aplinkos šviesa. Kitaip tariant, jei tai šviestuvas, skirtas gatvei apšviesti, jo šviesa ir turi sklisti žemyn, tik ant tų objektų, kuriuos numatyta apšviesti.

Tokie įrengimai kaip reflektoriai, šviesos sklaidytuvai naudojami tam, kad šviesa nesklistų į dangų.

„Italai ne tik taupo elektrą. Jie galvoja plačiau – šviesos tarša kenkia gamtai, juk pažvelkite – į šviesą skrenda visi drugeliai, vabzdžiai. Daromas poveikis. Jei miestas labai šviečia, jis arba blokuoja tam tikrų paukščių skrydžius, arba priešingai – juos pritraukia, jie trenkiasi į dangoraižių stiklus ir žūsta. Jei pažiūrėsite į google žemėlapį, žemę iš viršaus, tai Amerika šviečia it lempa. Italija – irgi neblogai degina. Vakarų Europa – blausoka, o link Lietuvos – visiška tamsa! Bet gal tai nėra blogai? Juk tai savotiškai rodo žmonių sąmoningumo lygį“, – pokalbį baigė A Launikonis.

Apie šviesos taršą miestuose portale statybunaujienos.lt skaitykite Architektų sąjungos pirmininko Mariaus Šaliamoro inteviu artimiausiu metu.

 „LA Forma“,  „Jung“ ir portalo nuotr.