Išskirtinėje Klaipėdos vietoje esantį 385 kv. m administracinės paskirties griuvėsį nuspręsta paversti bene 12 kartų didesniu 4500 kv. m daugiabučiu, kuris, be to, dar bus ir 3 kartus aukštesnis už toje vietoje vyraujantį pastatų aukštį. Bendruomenė kvestionuoja, kaip į 12 arų nuomojamą valstybės žemės sklypą įmanoma „sukišti“ 58 šeimas, jų mašinas, dviračius, vaikų žaidimų aikšteles, takus, kelius, šiukšlių konteinerius.

„Norime pabrėžti, kad mūsų bendruomenė nėra nusistačiusi prieš naują statybą, naujus kaimynus. Mūsų bendruomenė nesutinka su pateiktais projektiniais pasiūlymais ir juose esančiais sprendiniais. RAT ekspertinę nuomonę ir priimtą sprendimą matome kaip paskutinę galimybę būti išgirstiems ir dar kažką pakeisti prieš paleidžiant projektuotojų parengtus tankus“, – Lietuvos architektų rūmų pranešime cituojamas vietos bendruomenės atstovas Marius Aleksynas. 

Susipažinusi su UAB „Progresyvūs projektai“ (autoriai D. Zubavičienė, V. Baltrušaitienė, A. Belousova) parengtais administracinės paskirties pastato rekonstravimo į daugiabutį gyvenamąjį namą (Pievų Tako g. 36A, Klaipėda) projektiniais pasiūlymais, RAT nutarė, jog pateikti sprendiniai architektūros kokybės kriterijų – urbanistinio integralumo, atitikties darnaus vystymo principui, statybos ir kuriamos aplinkos kokybės ir ilgaamžiškumo, inovatyvumo, nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo, aplinkos pritaikymo visiems visuomenės nariams, vientisos architektūrinės idėjos ir estetikos – požiūriu negali būti vertintini teigimai.

„Mūsų, ekspertų, manymu, šis atvejis yra vienas iš tų, kurie įrodo, jog teritorijų planavimas – konkrečiame planavimo dokumente įtvirtintos plėtros galimybės – gali lemti nenuspėjamą galutinį rezultatą. Liūdniausia, kai tokiais atvejais apeliuojama tik į formaliąją proceso pusę, naudojant „teisinės aplinkos“, „sėkmingai įvykusio viešinimo“ bei kitus procedūrinius epitetus. Visuomenei, vienu ar kitu metu apsisprendusiai dėl miesto įvaizdį ir artimą fizinę aplinką esmingai keičiančių objektų, turi būti aiškūs ir suprantami pagrindiniai argumentai ir nuosekli tolimesnių sprendimų priėmimo eiga. Savo išvadoje projektuotojams iškėlėme klausimus nuo sklypo formavimo kvartalo viduryje, keičiant urbanistinės struktūros sąrangą, pačios sklypo programos intensyvumo iki estetinio aukštybinio pastato formavimo principo. Visa tai šiuo atveju ir lemė, jog nei vienas teisiniu požiūriu privalomas architektūros kokybės kriterijus nėra įgyvendintas. Džiugu, kad Tarybos nariai vieningai palaikė vietos bendruomenės iniciatyvą, nepaisant to, jog šio objekto projektiniams pasiūlymams pritarė miesto savivaldos atstovai“, – teigia posėdžiui pirmininkavęs architektas Vaidotas Dapkevičius.

RAT ekspertai pateikė išvadas bei rekomendacijas tolimesnei projektavimo eigai. Jie rekomendavo įvertinti projektavimo užduoties apimties (butų skaičiaus, parkavimo vietų skaičiaus) ir sprendinių poveikį aplinkos kokybei dėl eismo intensyvumo, planuojamų parkavimo vietų skaičiaus ir jų dislokacijos pokyčių. Architektų nuomone, toks poreikių ir galimybių vertinimas turi būti atliktas ne atskiro sklypo, bet viso kvartalo apimtyje. Siekiant kokybiškesnės integracijos į istorinės miesto dalies struktūrą, rekomenduota išlaikyti detalaus plano nuostatą pirmus aukštus naudoti komercinei (viešai) paskirčiai, iš esmės mažinant arba iš viso atsisakant automobilių saugyklų ploto pirmo aukšto patalpose.

Tarybos nuomone, tokių parametrų pastatas darys akivaizdų poveikį miesto istorinei urbanistinei erdvinei struktūrai ir tolimesniam aplinkos formavimui, todėl pasiūlyta statinio architektūrinės idėjos paieškai pasinaudoti LR Architektūros įstatymo 13 straipsnyje įvardinta Architektūrinių konkurso organizavimo priemone.

Pareiškėjų prašymu, vertindama minėtos teritorijos detaliojo plano sprendinių vizualinės taršos poveikį ir sąšaukas su istoriniu paveldu, Taryba pasiūlė įvertinti galimybę koreguoti detalųjį planą, konkretizuojant ir keičiant tvarkymo reglamentus bei jų rodiklius, siekiant architektūros kokybės kriterijų įgyvendinimo. Taip pat pasiūlyta pakoreguotą projektą vėl teikti ekspertiniam vertinimui, siekiant užtikrinti, kad galutiniai projektiniai pasiūlymai būtų tvirtinami tik turint teigiamą ekspertinę išvadą.

Regioninių architektūros tarybų veiklą organizuoja ir kartu su Lietuvos kultūros taryba finansuoja Lietuvos architektų rūmai.

Informacija parengta pagal Lietuvos architektų rūmū informaciją